"Alibi rusofobijai pateisinti": Dūma įvertino Baltijos šalių pareiškimą dėl TSRS "kaltės"

Anksčiau Baltijos šalių vadovai apkaltino TSRS "pavergus" šias šalis. Valstybės Dūmos vicepirmininkė Irina Jarovaja pavadino teiginį "melagingu" ir "niekingu" ir mano, kad tokiu būdu Baltijos šalių vadovai nori įgyvendinti savo politines ambicijas
Sputnik

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Bendras Baltijos šalių prezidentų pranešimas Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-mečio proga panašus į bandymą "sugalvoti sau alibi ateičiai, kad būtų kaip pateisinti rusofobiją", sakė Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoja Irina Jarovaja. Apie tai buvo pranešta oficialioje politikės svetainėje.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje VSD veiksmus prieš aktyvistus laiko puldinėjimu

Anot jos, pareiškimo tekstas prasideda "ypač padoriai", o baigiasi "tradiciškai tragikomiškai ir isteriškai".

"Tiesą sakant, net nesinori prisiminti kai kurių liūdnų faktų šiandien, tačiau savo nesąžiningais kaltinimais mūsų šaliai jie verčia tai daryti. Visų pirma pareiškime neminima, kad Estija ir Latvija pasirašė nepuolimo paktus su Vokietija anksčiau nei buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas. Ir jau kitą dieną po nepuolimo sutarčių pasirašymo Hitleris priėmė Latvijos ir Estijos pasiuntinius ir aptarė bendradarbiavimą ekonominėje srityje", — sakė Jarovaja.

Be to, politikė nurodė, kad Baltijos šalys pirmosios "išgarsėjo" reabilituodamos nacizmą ir jo bendrininkus, taip pat griaudamos paminklus kariams išvaduotojams.

Valstybės Dūmos vicepirmininkė išreiškė pasitikėjimą, kad Baltijos šalių tautos supranta, koks tarybinių žmonių indėlis siekiant Pergalės.

"Akivaizdu, kad Baltijos šalių vadovai ateityje, nepaisydami jo melo ir niekingumo, nori naudoti savo pareiškimą kaip argumentą savo politinėms ambicijoms skatinti, ir jų supratimu, visos priemonės yra geros. Ateities taikai ir saugumui tokie pareiškimai yra labai kenksmingi ir iš esmės diskredituoja šalių-pareiškėjų politikų taiką puoselėjančių ketinimų nuoširdumą", — apibendrino ji.

Anksčiau prezidentai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Kersti Kaljulaid pareiškė, kad karo pabaiga neatnešė laisvės daugeliui Vidurio ir Rytų Europos valstybių, "nes vienas totalitarinis režimas buvo pakeistas kitu". Jie taip pat pabrėžė, kad TSRS "pavergė" Baltijos šalis panaudodama "karinę jėgą, represijas, masinius trėmimus ir ideologinę kontrolę".

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pažymėjo, kad dabar vyksta nacių bendrininkų šlovinimas, o kai kuriose šalyse, ypač Ukrainoje ir Baltijos šalyse, jie vaizduojami kaip "kovotojai už nacionalinę nepriklausomybę". Šie veiksmai prieštarauja Niurnbergo sprendimams ir kenkia tarptautinės teisės pagrindams, sakė diplomatas.

Baltijos šalių "sovietinė okupacija"

Po TSRS žlugimo Baltijos šalių valdžia reguliariai rengia persekiojimus tų, kurie nesutinka su šių šalių oficialia linija apie "sovietinę okupaciją". Baltijos šalių vadovybė taip pat vykdo rusofobinę politiką, kritikuodama tuos, kurie teigiamai atsiliepia apie šių valstybių sovietinę praeitį.

Kaip griaunama Baltijos šalių ideologija: rusofobija ir antisemitizmas žengia koja kojon

Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, ir jų teiginius apie "sovietinę okupaciją" pavadino absurdiškais.

Taip pat Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad Baltijos šalių prisijungimas prie TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė tarybinei kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia.