Nepaisant karantino ir oficialios valdžios pozicijos, Baltijos šalių gyventojai paminėjo Didžiosios Pergalės metines ir pagerbė sovietų karių atminimą.
Lietuva gegužės 8 dieną švenčia pergalės prieš fašizmą dieną. Valdžia savo sprendimą motyvuoja tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas nacistinės Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktas. Taip pat Lietuva jau kelerius metus vengia dalyvavimo šventiniame parade, kuris tradiciškai vyksta gegužės 9 dieną Maskvoje.
Vis dėlto lietuviai aplankė mirusių kareivių paminklus ir padėjo gėles Antakalnio kapinėse. Taip pat ir vainikai buvo padėti prie memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms Panerių miške, kur vyko masiniai sovietų karo belaisvių, Vilniaus žydų ir pasipriešinimo dalyvių sušaudymai. Rusijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pagerbė kritusius.
Taip pat žmonės lankėsi ir prie memorialo su masinėmis kapavietėmis sovietinių karo belaisvių kapinėse Naujojoje Vilnioje.
Tuo tarpu Rygoje norintys aplankė paminklą Rygos išvaduotojams. Gėles prie monumento padėjo Rusijos Federacijos ambasadorius Latvijoje ir Latvijos Seimo deputatai.
Be to, Rusijos ambasadoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įrašė bendrą vaizdo sveikinimą. Diplomatai pažymėjo šventės unikalumą, didelį veteranų indėlį į pergalę prieš nacizmą ir palinkėjo jiems ilgų gyvenimo metų.
2020 metais minimos 75-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pergalės prieš nacizmą metinės. Daugelyje pasaulio valstybių minint jubiliejų buvo planuojama surengti didelio masto viešus renginius. Ypač didelė šventė buvo suplanuota Rusijos Federacijoje ir daugelyje NVS šalių.
Šventės kulminacija turėjo tapti karinis paradas, "Nemirtingojo pulko" eisena ir šventinis saliutas Pergalės dienos proga, 2020 metų gegužės 9 dieną, tačiau dėl COVID-19 pandemijos šventimo tvarka gerokai pakoreguota.
Baltijos šalių požiūris į Pergalės dieną
Baltijos šalių politikai yra pasipiktinę įvykiais, kuriuos Maskva surengė Pergalės proga. Jos taip pat reguliariai deklaruoja "sovietinę okupaciją" ir reikalauja atlyginti "žalą".
Anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai apkaltino TSRS "pavergus" Baltijos šalis ir pareiškė, kad karo pabaiga neatnešė laisvės daugeliui Vidurio ir Rytų Europos valstybių, "nes vieną totalitarinį režimą pakeitė kitas".
Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, ir pavadino jų pretenzijas absurdiškomis.
Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad Baltijos valstybių prijungimas prie TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia.
Interviu Sputnik Lietuva Istorinės atminties fondo tyrimų programų vadovas Vladimiras Simindejus pažymėjo, kad Baltijos šalys nesugebėjo atsiriboti nuo kolaborantų, kovojusių Adolfo Hitlerio pusėje, ir dabar bando "prastumti dviejų totalitarizmo tezes". Tačiau kartu jis suabejojo, ar Baltijos šalių valdžios pareiškimai sukels kritiką Europoje, nes euroatlantinėje bendruomenėje nepriimtina kritikuoti ES ir NATO partnerius.