Amerikiečiai vis labiau stengiasi deformuoti pagrindinį geopolitinį trikampį, tikėdamiesi pakeisti galios pusiausvyrą JAV–Rusijos–Kinijos konfigūracijoje. Kalbama ne apie koronaviruso išprovokuotas aistras tarp Amerikos ir Kinijos, bet apie žaidimus, susijusius su START-III sutarties pratęsimu. Šie žaidimai nėra susiję tik su branduoliniais ginklais — tikrasis JAV tikslas yra Rusijos ir Kinijos santykiai.
Iki Rusijos ir Amerikos Strateginės ginkluotės sumažinimo sutarties galiojimo pabaigos liko kiek daugiau nei aštuoni mėnesiai. Ir jei ji nebus pratęsta, pirmą kartą per pusę amžiaus pasaulis liks be jokio dviejų branduolinių supervalstybių susitarimo dėl strateginių branduolinių pajėgų ribojimo. Tai reiškia, kad bus pašalinti visi ginklavimosi varžybų apribojimai.
Rusija jau seniai siūlo pratęsti sutartį (arba sudaryti naują), tačiau derybos neprasidėjo, o laikas bėga, jau nekalbant apie tai, kad karantinas dėl koronaviruso jo dar labiau sumažino. Praėjusią savaitę Donaldas Trampas telefoninio pokalbio su Vladimiru Putinu metu paragino atnaujinti derybas sakydamas, kad "laukia ateities diskusijų", nes "reikia vengti brangių ginklavimosi varžybų". Ar tirpsta ledai? Nieko panašaus. Nes "Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios vykdyti veiksmingą ginklų kontrolę, į kurią įeina ne tik Rusija, bet ir Kinija".
Būtent šioje frazėje slypi pagrindinė kliūtis pratęsti START-III — amerikiečiai nori sudaryti naują sutartį ne dvišaliu, o trišaliu pagrindu. Prijungdami prie jos Kiniją, kuri kategoriškai priešinasi jai. Ir Pekinas yra visiškai teisus — Kinija atominį ginklą gavo tik 1964 metais, daug vėliau nei JAV ir TSRS, o kol vyko sovietų ir amerikiečių ginklavimosi varžybos ir buvo sudarytos sutartys dėl mažinimo ir kontrolės, jis buvo pasinėręs į "kultūrinės revoliucijos" virsmus.
KLR iš tikrųjų pradėjo dalyvauti branduolinių ginklų programoje tik nuo 70-ųjų pabaigos, todėl suprantamas jos nenoras laikytis JAV ir Rusijos nustatytų apribojimų. Tikslūs duomenys apie Kinijos kovinių galvučių skaičių nežinomi, tačiau bet kuriuo atveju KLR branduolinis potencialas yra kelis kartus mažesnis nei JAV ir Rusijos.
Tuo tarpu Kinija apsupta priešiškos Amerikos aplinkos — JAV karinės bazės, įskaitant tas, kuriose yra branduolinių ginklų, yra išilgai viso Kinijos sienų perimetro iš rytų ir pietų, JAV kariškai remia Taivano atsiskyrimą nuo KLR, o Amerikos laivynas plaukioja išilgai Kinijos pakrantės. Šiomis sąlygomis tik tie, kurie nori išlaikyti savo pranašumą prieš Dangaus imperiją ir kur tik įmanoma tęsti Kinijos sulaikymo politiką, Kinijos ginklų kūrimo programą (nuo raketų iki karinio jūrų laivyno) gali laikyti agresyvia. Amerika neslepia norinti išlaikyti karinį pranašumą prieš Kiniją, taip pat ir branduolinių raketų srityje.
Viskas paprasta? Taip, bet čia prasideda amerikietiškos žaidynės su Rusija. Rusijos ir Kinijos strateginis suartėjimas lėmė tai, kad praėjusiais metais Vladimiras Putinas paskelbė, jog Rusija padeda Pekinui sukurti SPRN (įspėjamąją raketų atakos sistemą) — tai yra, pasidalina tuo, ką turi tik rusai ir amerikiečiai. Tai ne karinis aljansas, bet labai panašūs į jį santykiai. Aišku, kad Rusija ir Kinija nemato viena kitos kaip potencialių priešininkų, net ir vidutinės trukmės laikotarpiu, tačiau požiūris į Ameriką yra visiškai priešingas. Pirmiausia todėl, kad pačios Valstijos Rusiją ir Kiniją oficialiai vadina grėsme jų nacionaliniam saugumui, nors daug teisingiau yra kalbėti apie grėsmę, iškilusią Amerikos pasaulio tvarkai.
Bet nei Rusija, nei Kinija negalvoja apie "amerikietiško stiliaus pasaulio" nuosmukio pagreitinimą kariniais metodais. Jis jau nyksta tiek dėl JAV veiksmų, tiek dėl vis labiau koordinuojamų jos priešininkų, visų pirma Rusijos–Kinijos sąsajų. Be abejo, ginklų varžybos — tarp JAV ir Rusijos su Kinija — vis dar tebevyksta, nepaisant jokių sutarčių, tačiau jų buvimas leidžia jas išdėstyti bent pagal kažkokią sistemą.
Kas naudinga tiek Rusijai, tiek Valstijoms — abi šalys turi daugiau nei įspūdingas branduolines triadas, o vienintelis klausimas yra naujų, ypač viršgarsinių, ginklų išradimas. Nėra prasmės Kinijos sieti su dvišalėmis sutartimis: visų pirma dėl to, kad ji kiekybiškai ir kokybiškai atsilieka, antra, nes ji kategoriškai to nenori. Tačiau amerikiečiai reikalauja ir daro tai vis šiurkščiau. Kodėl?
Kitą dieną "The Washington Times" įvyko pirmasis interviu su Maršalu Bilingsliu (Marshall Billingslea), specialiuoju prezidento pasiuntiniu ginklų kontrolės ir tarptautinio saugumo klausimais (jis dar turi būti patvirtintas Senato) — su skambia antrašte "Kinijos dalyvavimas yra pagrindinis veiksnys pasirašant naują sutartį su Rusija".
"Vienas iš pagrindinių naujosios START sutarties trūkumų, be kitų susijusių problemų, yra tas, kad į ją neįeina Kinija. <...> Naujoji START sutartis yra klausimas, kurio griebėsi rusai. Ji nieko nesuteikia JAV atsižvelgiant į mūsų susirūpinimą dėl Kinijos, ji nieko neduoda Jungtinėms Valstijoms dėl mūsų baimių dėl to, ką daro Rusija, kuri vykdo daugybę destabilizuojančių veiksmų, nepatenkančių į šios sutarties taikymo sritį".
Bilingslis atvirai sako — prieš pradėdama galvoti apie bet kokį sutarties pratęsimą, Maskva turi "pakviesti Kiniją prie derybų stalo".
Tai yra, susitarimo su Rusija be Kinijos nebuvimas prilygsta susitarimo panaikinimui apskritai. Bet kodėl JAV ir toliau reikalauja visiškai neįmanomo scenarijaus? Tiesiog šiaip sau? Dėl spaudimo Rusijai? Kad dar kartą papriekaištautų Kinijai? Arba, kad pabandytų atskirti Rusiją nuo Kinijos?
Kaip sakė specialusis Trampo pasiuntinys, naujos Kinijos branduolinės sistemos, įskaitant trumpojo nuotolio raketas, turėtų trikdyti Rusiją:
"Akivaizdu, kad tai, ką daro Kinija, turbūt yra nukreipta į juos tokiu pat mastu kaip ir į mus, ir rusai turėtų tai pripažinti".
Taigi — viskas paprasta. Maskva yra raginama pakeisti savo užsienio politikos strategiją — pripažinti Kiniją grėsme Rusijai ir įtraukti ją į trišales derybas su amerikiečiais. O visa tai rimtai sako specialusis JAV prezidento atstovas. Bet čia nėra ko stebėtis — juk savižudiška Amerikos geopolitikos teorija, kad ilgalaikis Rusijos ir Kinijos suartėjimas yra neįmanomas, nes tariamai egzistuoja didžiuliai ir nepataisomi prieštaravimai tarp dviejų šalių, vis dar yra labai populiari Valstijose.
Be to, Bilingslis kalba su izoliuota nuo viso pasaulio sužlugdytos ekonomikos "regionine imperija". Toks Rusijos suvokimas būdingas ne tik Barakui Obamai ir ne tik prieš penkerius metus — tai aklas daugumos Amerikos elito pasitikėjimas savimi.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.