Taigi, Skvernelis su ES ketina siekti visuotinio piliečių sekimo?
Tokį klausimą provokuoja premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymai, kad, tęsiantis karantino režimui, tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių piliečiams reikėtų įvesti "savanorišką" telefoninės sekimo programos naudojimą. Tiktai kodėl "savanoriškumas" kabutėse? Kaip tai suprasti?
Anot Skvernelio, viskas yra aišku: turime visuomenei pavojingą COVID-19 pandemiją, reikalaujančią karantino. Bet šio kai kurie piliečiai, ypač grįžę iš užsienių, nemėgsta laikytis. Vadinasi, reikia papildomų priemonių tvarkai palaikyti. Priemonių, o būtent — "išmaniuosiuose" telefonuose instaliuotų sekimo programų, kurios taikomos tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek kituose Europos kraštuose. Valdžia matytų, kur ir kada kas juda, ir tuo būdu būtų lengviau pažaboti COVID-19 plitimą. Tereiktų, pažymi Skvernelis, vietoje atskirų programėlių įvesti vieną vieningą sekimo programą.
Naudotis ja ar nesinaudoti, neva būtų asmeninio pasirinkimo klausimas. Bet pats Skvernelis, linksniuodamas tariamą šito "savanoriškumą", pabrėžia, kad nesinaudosiantiems programa būtų taikomi "apribojimai". Betgi kokie? Šito Skvernelis tiksliai nenurodo, bet nesunku numanyti, kad tokiu atveju už nesinaudojimą atitinkama programa asmeniui būtų įvedami tokie suvaržymai, kurie tiesiog neleistų jam normaliai funkcionuoti sociume. Tad "savanoriškumas" greičiausiai tebūtų forma be turinio, žodžiu — graži, bet apgaulinga iškaba.
Iš tiesų, vertėtų paklausti, ko gi būtų siekiama tokios programos įvedimu? Juk ir dabar veikia atitinkamos programos, skirtos privalomoje saviizoliacijoje esantiems piliečiams sekti. Kodėl gi to reikia kitiems? Dar daugiau: vadinamoji COVID-19 krizė yra beprecedentis atvejis istorijoje, kada "karantinas" reikštų tokį masišką ne vien užsikrėtusiųjų, bet ir sveikųjų izoliavimą, neminint socialinių bei ekonominių įvesto režimo pasekmių.
Neigti, kad COVID-19 egzistuoja, atrodo, būtų kvaila. Bet reakcija, kaip pažymi Rusijos politologas Sergejus Kurginianas, tikrai neatitinka paties viruso ir jo išplitimo: ji yra perdėta. Vien užsikrėtusiųjų bei mirusiųjų skaičių santykis su šalies gyventojų skaičiumi (pavyzdžiui: Lietuvoje, kur yra per pustrečio milijono gyventojų, kol kas nustatyta 1485 COVID-19 atvejų ir 50 mirusių) rodo didžiulį disonansą tarp fakto ir reakcijos į jį.
Šiuo požiūriu nenuostabu, kad jau keliamos įvairios versijos dėl esamo karantino motyvų. Bet į konspirologines spekuliacijas čia nesileisime. Verčiau pažymėsime, kad tai, kas vyksta, turi žymią geopolitinę reikšmę, kaip matyti iš vis aštrėjančių Vakarų bei ypač Jungtinių Valstijų manevrų prieš Kiniją. Neatmestinas variantas, kad šituo siekiama atlikti Donaldo Trampo šūkius apie gamybos susigrąžinimą į JAV (kiek toks išvis įmanomas) atitiksiančią geoekonominę rokiruotę, kuri reikštų gal ir desperatišką, bet radikalų Vakarų elitų mėginimą gelbėtis nuo nesustabdomai kylančios Kinijos ekonominės galybės.
Matyti ir tai, kad COVID-19 karantinas labiausiai palies darbo žmonių sluoksnius, jau dabar susiduriančius su elementaraus finansinio išlikimo problemomis. Tuo tarpu smulkiojo verslo atstovams gresia žlugimas, kol didžiausios valstybinės dotacijos tenka stambiausių kapitalistinių įmonių savininkams.
Galiausiai, sisteminėje žiniasklaidoje kuriama bei jos palaikoma paranojos atmosfera, kaip ir apskritai augantis žmonių susipriešinimas, leidžia kelti prielaidą, kad čia galėtų vykti didelis socialinis eksperimentas — iki kokio gi laipsnio žmonės leisis kontroliuojami bei sekami, kiek jie sutiks perduoti savo privačią erdvę valdžios organų žinion?
Be abejo, yra atviras klausimas, ar Skvernelio (ir ne vien jo) keliama idėja dėl visuotinio sekimo programos bus įgyvendinta. Bet jei taip bus, būkime tikri, kad tai reikš naują etapą piliečių sekime, kad šios sistemos veikimo pasekmės toli gražu neapsiribos tikra ar tariama COVID-19 plitimo prevencija, bet įgaus ir aiškiai politinį aspektą, pasitarnaudama tiesioginiam nepaklusniųjų persekiojimui.
Žodžiu, tokiu atveju ir taip siurrealistinė ES tikrovė tik dar labiau priartėtų prie Džordžo Orvelo "1984" aprašyto distopinio pragaro realijų. Ir panašu, kad Lietuvos valdantieji sluoksniai — ar bent žymi jų dalis — tokiai perspektyvai neprieštarautų ir netgi ją sveikintų. Juk įvedus tokią sistemą valdyti ir už nosies vedžioti vadinamuosius "runkelius" būtų dar lengviau nei dabar, o ir užgniaužti bet kokius nepageidautinus bruzdėjimus ar protestus, jei tik tokie kiltų, pasidarytų paprasta kaip niekada anksčiau.
O tokie bruzdėjimai yra tikėtini: pasaulinė ekonominė krizė būtų ir be COVID-19 karantino, kuris vienu metu ją ir paaštrins, ir taps savotišku pateisinimu tiek liaudies vargams, tiek, pasirodo, ir masiniam piliečių sekimui. Žinoma, to reikia valdančiajam kapitalistiniam elitui. Bet ar reikia to mums?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.