VILNIUS, gegužės 12 — Sputnik. Žmonės, užsidarę tarp keturių sienų, ilgą laiką patiria stiprų psichologinį stresą. Sunku tinkamai laikytis mitybos režimo, nepasiduoti blogų įpročių keliamoms pagundoms. Kaip tai paveiks sveikatą, aiškinosi RIA Novosti autorė Tatjana Pičugina.
Širdį skauda dėl visų
Kovos su naujojo koronaviruso pandemija priešakyje stovi medicinos specialistai. Atrodytų, kad streso sukeltos problemos labiausiai turėtų paveikti būtent juos. Empatija pacientams ir nukentėjusiems virsta vadinamąja "pakaitine" trauma, pasireiškiančia apetito praradimu, nuovargiu, fizinės jėgos praradimu, miego ir dėmesio sutrikimais, dirglumu, beviltiškumo ir nuobodulio jausmais.
Vasario 17–21 dienomis kelių Kinijos medicinos ir mokslo institucijų specialistai per mobiliąją programą apklausė 526 medicinos darbuotojus (pusė jų dirbo su pacientais, sergančiais COVID-19) ir paprastus Uhano gyventojus.
Paaiškėjo, kad slaugytojai, dirbę ligoninėse su infekuotais žmonėmis, žymiai rečiau kenčia nuo "pakaitinės" traumos. Tyrėjai tai paaiškina griežtu karantinu, kuris įpareigojo žmones likti namuose. Griežta izoliacija paveikė psichiką labiau nei kontaktas su pacientais.
Dėl laisvo laiko pertekliaus žmonės valandų valandas praleisdavo internete, ieškodami informacijos apie ligonius, nevalingai nerimaudami dėl jų ir gydytojų, kurie rizikuoja užsikrėsti. Tačiau informacijos apie pačią infekciją jie neturėjo tiek daug, kiek jos turėjo sveikatos apsaugos darbuotojai. Mokslininkai padarė išvadą: valdžios institucijos turėtų galvoti apie tai, kaip geriausia organizuoti informacijos palaikymą epidemijų atvejais.
Rizikos grupė — jaunimas
Tarptautinė mokslininkų komanda išanalizavo žmonių psichikos būklę Kinijoje. Žmonės buvo apklausti du kartus — sausio pabaigoje ir kovo pabaigoje, buvo apklausti 1 738 respondentai. Praėjus mėnesiui po epidemijos piko, potrauminis stresas žymiai susilpnėjo, tačiau išliko didesnis nei normalus.
Atskleistas fizinio negalavimo ir psichologinių problemų santykis. Žmonės, turintys peršalimo simptomų, labiau kentėjo nuo nežinomybės: ar užsikrėtę, ar ne. Tai rodo, kad reikia atlikti masinį gyventojų testavimą, kas padės atsikratyti nereikalingų baimių.
Radijo naujienos buvo labiau nerimą keliančios nei kiti informacijos šaltiniai. Ramino kaukė, sukurianti saugumo jausmą.
Labiausiai saviizoliacija paveikė 12–24 metų amžiaus jaunimą. Mokyklos buvo uždarytos, moksleiviai ir studentai nerimauja dėl nuotolinio mokymosi problemų, neaiškumų dėl egzaminų ir priėmimo į universitetus.
Pietų Karolinos universiteto ekspertai taip pat kalba apie jaunimo pažeidžiamumą. Jungtinėse Valstijose ši karta buvo ypač paveikta: vaikystėje jie išgyveno rugsėjo 11-osios teroro išpuolį, jie beveik neturi galimybių įsigyti nuosavą būstą dėl 2008 metų finansinės krizės, juos spaudžia skolos už mokslus. Klimato kaitos problemos ir politinis nestabilumas pasaulyje neprideda ramybės.
Kaip skaniai valgyti ir išlaikyti formą neišeinant iš namų. Gydytojų patarimai>>
Dabar štai — COVID-19 protrūkis. Jauni žmonės, stebėdami valdžios institucijų nesugebėjimą susidoroti su grėsme, praranda pasitikėjimą valstybe, renkasi pasitikėjimą šeima ir draugais.
O juk tarp užsikrėtusiųjų yra daug jaunų žmonių. JAV — kas penktas, o kas aštuntas patenka į reanimaciją.
Anekdotinės istorijos apie skyrybų bangą Kinijoje epidemijos fone, pasirodo, ne tokios jau ir nepagrįstos. Prieš kelerius metus Pensilvanijos universiteto mokslininkai susidomėjo piliečių šeimynine padėtimi po 1989 metų uragano "Hugo". Kitais metais katastrofos paveiktuose regionuose įvyko skyrybų protrūkis.
Užčiaupta burna
Priverstinė ilgalaikė izoliacija gali sukelti daugybę problemų, perspėja gydytojai. Net maži gyvenimo būdo pokyčiai kelia rimtų padarinių. Ir jei karantino sąlygomis ir toliau rūkote, prastai maitinatės ir neišlaikote fizinio aktyvumo, padidėja ne tik vėlyvo vėžio, bet ir hipertenzinės krizės, širdies priepuolio rizika.
Kaip anksčiau RIA Novosti komentare pažymėjo Rusijos mokslų akademijos akademikas kardiologas Jurijus Belenkovas iš Sečenovo universiteto, širdies problemas pirmiausia sukelia mitybos režimo pažeidimas ir piktnaudžiavimas alkoholiu.
Rusijos Federalinio tyrimų centro mitybos ir biotechnologijų ekspertai yra pasirengę visiems patarti dėl teisingo raciono karantino metu. Apie tai pranešė RIA Novosti dietologė Jekaterina Burliajeva, konsultacinio diagnostikos centro "Sveika mityba" vadovė.
Vengti rūpesčių padės Rusijos Federalinio tyrimų centro mitybos ir biotechnologijų ekspertų metodinės rekomendacijos. Ekspertai pažymi, kad suaugusieji saviizoliacijoje per dieną perdirba 300–400 kalorijų mažiau, todėl būtina sumažinti maisto kalorijų kiekį. Vyrams geriau laikytis 1800–2100 kilokalorijų per dieną normos, moterims — 1600–1800. Ir nepamirškite apie subalansuotą mitybą.
Tai padės išvengti svorio prieaugio ir lėtinių negalavimų paūmėjimo, visų pirma — padidėjusio kraujospūdžio, urolitiazės recidyvų ir virškinamojo trakto ligų. Reikėtų visai atsisakyti alkoholio arba sumažinti jo vartojimą iki minimumo.