VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Rusijos jūrų uostų krovinių apyvarta nuo sausio iki balandžio išaugo 3,7 proc. — iki 180,13 milijono tonų. Apie tai praneša "RŽD-Partner" su nuoroda į Jūrų prekybos uostų asociaciją.
Sausų krovinių perkrovimo apimtys per šį laikotarpį sudarė 121,77 milijono tonų, tai yra 3,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tuo tarpu skystų krovinių perkrovimas padidėjo 4,2 proc. (iki 158,36 milijono tonų).
Baltijos jūros baseino uostų krovinių apyvarta padidėjo 3,3 proc. ir siekė 87,83 milijono tonų, o Azovo–Juodosios jūros baseino uostų krovinių apyvarta — 8,3 proc. (iki 86,4 milijono tonų).
Tolimųjų Rytų baseino uostai viršijo 69,73 milijono tonų, tai yra 2,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019 metais. Krovinių perkrovimas Kaspijos jūros baseine padidėjo 28,7 proc. iki 2,95 milijono tonų, o krovinių apyvarta Arkties baseino uostuose, atvirkščiai, sumažėjo 4,4 proc. (iki 33,14 milijono tonų).
Kaip pažymi "RŽD-Partner", praėjusiais metais, remiantis sausio–balandžio mėnesių rezultatais, krovinių apyvartos augimo tempai sumažėjo nuo 4,7 iki 2,4 procento.
Padėtis su Baltijos jūros uostais
Rusija aktyviai stengiasi plėtoti uostus Baltijos jūroje, kad krovinius iš Baltijos šalių uostų perkeltų į vietinius uostus. Per pastaruosius dešimt metų Rusijos Federacija stato ir plėtoja savo infrastruktūrą, kad nepriklausytų nuo užsienio uostų.
Baltijos šalys mano, kad Rusija ketina "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.
Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl sumažėjusių Rusijos krovinių apimties Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Taigi, kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, Baltijos šalių jūros uostų praradimai yra susiję su anglių perkrovimo sumažėjimu, nes Rusijos bendrovės pradėjo tai vykdyti per savo uostus. Anot analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku kompensuoti išvykstančius Rusijos krovinius.