Ekspertas: Baltijos šalims gali kilti naujos netikėtos rizikos

Baltijos šalys gali patirti ilgai trunkančią recesiją. Toks scenarijus yra įmanomas, jei ES biudžeto donorai atsisakys finansuoti periferinių Sąjungos šalių ekonomiką kenkdami savo valstybių ekonomikai, mano ekspertas Aleksejus Zubecas
Sputnik

VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vertinimai yra per daug optimistiški ir neatsižvelgia į tarpvalstybinių santykių pertvarką, interviu Sputnik Lietuva sakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas.

Lietuvos ir Latvijos ekonomikoms prognozuojamas didžiausias nuosmukis Baltijos šalyse

Jis mano, kad realus Baltijos šalių BVP sumažėjimas bus didesnis.

"Kai Vokietijoje iškils klausimas, kur sutalpinti produkciją, ar jiems reikia subrangovų Rytų Europoje, tada kils tokios rizikos, apie kurias anksčiau nebuvo įtariama — tai yra sienų uždarymo rizikos. Ir akivaizdu, kad ekonomiškai išsivysčiusios Europos šalys pirmiausia gelbėsis pačios, gelbės savo ekonomiką, savo darbuotojus, o apie Rytų Europą galvos ne antroje ir ne trečioje vietoje. Tai yra, tikėtina, kad kritimas bus rimtesnis ir kritimas bus ilgalaikis, atsižvelgiant į strateginius padarinius", — sakė jis.

Ekspertas pridūrė, kad Europos Sąjungos centrinės šalys greičiausiai persvarstys savo politiką dėl pagalbos periferinėms valstybėms, tarp jų ir Baltijos šalims.

"Jei Rytų Europos šalys pasieks bent minimalų augimą, nulį ar aukščiau nulio 2021 metais, tai bus didelis pasiekimas — kad tik šitos periferinės valstybės nenusiristų į ilgalaikę recesiją daugeliui metų į priekį. Tai visiškai įmanoma, jei Europos Sąjunga ir pagrindinės jos valstybės narės, kurios yra Europos Sąjungos biudžeto donorės, atsisakys finansuoti šių valstybių ekonomiką, kenkdamos savo pačių ekonomikai", — pareiškė Zubecas.

2020 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės septyniais procentais, rodo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) duomenys.

Panašus rodiklis buvo apskaičiuotas ir kaimyninei Latvijai. Numatoma, kad Estijoje BVP sumažės šešiais procentais.

Kita vertus, banko prognozėje teigiama, kad jau 2021 metais Lietuvos ir Latvijos BVP augs penkiais procentais, o Estijos — septyniais procentais.