VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Dešimtys šalių prisijungė prie skiepų varžybų iškart po to, kai buvo paskelbtas koronaviruso genomo dekodavimas. PSO duomenimis, daugiau nei šimtas farmacijos kompanijų kuria skiepus, aštuoniems mėginiams jau atlikti klinikiniai tyrimai. Tuo pačiu metu norinčiųjų pasidaryti stebuklingus skiepus skaičius gali būti daug didesnis. Apie tai rašo Olga Gavrilova Sputnik radijo medžiagoje.
Pasak PSO, vakcina gali būti sukurta jau šiais metais, tačiau apie masinę gamybą dar nekalbama. Galų gale dar laukia klinikiniai tyrimai, kurie paprastai užtrunka porą metų, o epidemijos metu — pusantrų metų, nes dar reikia įsitikinti, ar saugi ir veiksminga yra nauja priemonė. Tačiau kaip tik čia ir gali būti bėdų. Klinikiniai tyrimai su žmonėmis gali atskleisti kritinį šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, taip buvo vakcinos nuo pneumonijos SARS atveju, sakė interviu Sputnik radijui Rusijos mokslų akademijos narys, profesorius, Rusijos mokslų akademijos Engelhardto molekulinės biologijos instituto vyriausiasis tyrėjas Piotras Čumakovas.
"Pirmieji bandymai nepavyko. Vakcina nebuvo pakankamai imunogeniška ir neturėjo ilgalaikio poveikio. Tai viena vertus, kita vertus — infekcija buvo greitai numalšinta ir tokios vakcinos sukūrimo būtinybė išnyko".
Sukurti vakciną nuo koronaviruso, kuris šiuo metu siaučia, nebus lengva, ir mažai tikėtina, kad rezultatas bus pasiektas greitai, mano Piotras Čumakovas.
"Kuriant vaistą yra daug sunkumų, kuriuos labai sunku iš anksto numatyti. Faktas yra tas, kad bet koks antigenas, kuriam gaminami antikūnai, yra gana individualus, ir neįmanoma iš anksto numatyti, kokie bus geri antikūnai, neutralizuojantys virusą. Dažnai paaiškėja, kad vakcina yra neveiksminga. Netgi ne kiekvienas serumas gali neutralizuoti naują virusą sergantiems žmonėms. Tai rodo, kad šis virusas turi klastingą antigeninę struktūrą ir nėra gaminami visi antikūnai".
Tačiau, kai kurių ekspertų teigimu, vakcina pasirodys po epidemijos išnykimo, todėl jau gali būti nereikalinga. Kitas dalykas, jei šis virusas keisis taip pat, kaip ir gripo virusas, tada teks kaskart keisti vakciną. Tiesa, sergant gripu ne visada galima atspėti, kurios padermės sukels daugiausia ligų. Pavyzdžiui, 2018-aisiais mokslininkai suklydo, ir vakcina buvo neveiksminga. Taigi, dėl A grupės viruso PSO ekspertai buvo teisūs, tačiau jie blogai apskaičiavo dėl B grupės viruso, o padermė, kuri pateko tik į keturvalentę vakciną, buvo antroje vietoje pagal sergamumą.
Taip gali būti naujojo viruso ir jo mutacijų atveju, juo labiau, kad jis dar ne visai ištirtas, tačiau bet kokiu atveju pirmoji koronaviruso vakcina parodys, kur judėti, ir nebereikės ilgai dirbti dėl tinkamos vakcinos, nes ji bus padaryta remiantis esama. Pavyzdžiui, 2002 metais, įvykus SARS protrūkiui, mokslininkai pradėjo kurti skiepus nuo jo, tačiau jo nebaigė, nes plaučių uždegimas baigėsi ir darbui atlikti reikėjo kelių milijardų dolerių. Bet jei vakcina būtų paruošta, suderinti ją pagal COVID-19 būtų gana paprasta. Galų gale, SARS-CoV2 atsirado evoliucijos metu dėl laipsniško mutacijų kaupimosi, o virusologai žino jo pirmtaką, tai yra tas pats šikšnosparnių virusas.
Mokslininkai sako, kad skiepyti prasminga iš anksto. Todėl mokslas turi dirbti ne tik su esamomis infekcijomis, bet ir ruoštis ateičiai, kitaip vakcina virs vakarykščio karo ginklu.