VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas pasipiktino, kad parlamentas nedalyvauja koronaviruso valdyme. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook.
Politikas priminė apie kovo mėnesį vykusias diskusijas dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Tuomet TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasiūlė pasvarstyti, kad Seimas įvestų nepaprastąją padėtį, tačiau šis pasiūlymas susilaukė daug kritikos ir puolimo. Kartu Kasčiūnas pareiškė, kad viskas galėjo būti kitaip, jei Seimas nebūtų nušalintas nuo proceso.
"Hipotetiškai vertinant, net jei vienu ar kitu režimo variantu būtų taikomos savo esme tapačios kovos su pandemija priemonės, yra vienas esminis skirtumas — nepaprastąją padėtį gali įvesti ir atšaukti parlamentas — t. y. Seimas. Antra, Seimas galėtų nustatyti asmens teisių ir laisvių ribojimus, nepaprastųjų priemonių, kurios reikalingos kovai su pandemija, mastą", — rašė jis.
Konservatorius pažymėjo, kad nors parlamentas ir gautų galimybę varžyti žmonių privatų gyvenimą, kontroliuoti susirašinėjimą ir pokalbius telefonu, neužtikrinti būsto neliečiamumo, riboti teisę laisvai reikšti įsitikinimus, skleisti ir gauti informaciją, laisvai kilnotis, riboti piliečių teisę burtis į partijas ir asociacijas, rinktis į taikius susirinkimus, bet tai nereiškia, kad visos tos konstitucinės teisės ir laisvės būtų ribojamos, ir juo labiau tokie ribojimai šiuo atveju nereikalingi. Be to, pasak jo, Seimas galėtų sudaryti specialiąją nepaprastosios padėties kontrolės komisiją — Seimo stebėtojus ir nustatytų jų įgaliojimus.
"Tuo tarpu dabar, karantino metu, Seimas, galima sakyti, yra nustumtas į paraštes, kas reiškia ir mažą parlamento indėlį reaguojant į nuolat besikeičiančią situaciją COVID-19 kontekste, ir ribotas demokratinės arba parlamentinės kontrolės galimybes", — teigė Kasčiūnas.
Parlamentaras pridūrė, kad šiandien Lietuva yra tapusi nutarimais valdoma vyriausybine valstybe ir paragino nepamiršti ir politinius veiksnius, t. y. artėjančius Seimo rinkimus.
"Vyriausybė karantiną gali tęsti tiek, kiek jai yra naudinga ir politiškai, nes pandemijos suvaldymui reikalingų sprendimų priėmimas, jų nuolatinis komunikavimas Vyriausybei ir valdantiesiems garantuoja didesnį matomumą", — rašo jis.
Pasak politiko, nepaprastosios padėties režimas ir ypatingai nepaprastosios padėties kontrolės komisijos darbas komunikuojant apie pandemijos suvaldymą, politinės diskusijos nustatinėjant nepaprastąsias priemones užtikrintų didesnį matomumą mokslininkams, ekspertams. Tuo tarpu jis pažymi, kad "karantino pratęsimas ar jo atšaukimas nebūtų naudojamas valdančiosios politinės jėgos interesams ir sprendimas jį tęsti ar atšaukti priklausytų ne nuo vieno ar dviejų žmonių".
Lietuvoje karantinas buvo pratęstas iki gegužės 31 dienos, tačiau vyriausybė pamažu panaikina griežtus apribojimus. Naujausiais duomenimis, šalyje buvo nustatyta daugiau nei 1590 atvejų. 1049 žmonės pasveiko, 61 pacientas mirė.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį COVID-19 pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 4,9 milijono ligos atvejų, mirė beveik 323 tūkst.