VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Praėjusiais metais ES nedarbo lygis tarp užsieniečių nuo 20 iki 64 metų buvo didesnis nei tarp vietinių gyventojų. Išimtys buvo Lietuva ir Kipras, kur vietiniai gyventojai turėjo daugiau problemų ieškant darbo nei migrantai, taip pat Kroatija, kurioje abiejų kategorijų nedarbo lygis buvo vienodas.
"Eurostato" statistikos agentūros duomenimis, Lietuvoje tik 5,2 proc. gyventojų, gimusių už ES ribų, buvo bedarbiai. Tai vienas žemiausių migrantų nedarbo lygių Europos Sąjungoje.
Čekijoje šis skaičius buvo 2,5 proc., o Maltoje — 4,2 proc. Nustatyta, kad Lenkijoje tarp Europos Sąjungoje negimusių žmonių nedarbas buvo 5,5 proc., o Estijoje ir Slovėnijoje — po 6,1 proc.
Didžiausias migrantų nedarbas buvo Graikijoje (29), Ispanijoje (19,9), Švedijoje (17,3), Prancūzijoje (14,7) ir Belgijoje (13,8).
"Eurostato" duomenimis, daugelyje ES šalių 2019 metais už ES ribų gimusių žmonių nedarbo lygis buvo didesnis nei tarp vietinių gyventojų.
Maltoje Europos migrantų nedarbo lygis buvo žemiausias tarp ES šalių — 2,1 procento. Didžiausias rodiklis buvo Graikijoje (25,3), Ispanijoje (15,1) ir Italijoje (13,4).
Vietinių gyventojų žemiausias nedarbo lygis užfiksuotas Čekijoje (1,9), o aukščiausias — Graikijoje (16,2).
Demografinė krizė Lietuvoje tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia didelį nerimą ekspertams, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų mažėjimą. Demografai mano, kad Lietuva šią situaciją gali įveikti tik iš kitų šalių kilusių migrantų sąskaita.
Praėjusiais metais iš Lietuvos išvyko 32,2 tūkst. Kai kurie ekspertai mano, kad piliečiai palieka Lietuvą ieškodami geresnio gyvenimo kitose ES šalyse. Lietuvos vyriausybės vykdomos struktūrinės reformos taip pat gali paskatinti gyventojus emigruoti.
Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pristatė priemonių paketą, skirtą emigracijos ir nedarbo problemai šalyje išspręsti. Tačiau, kaip interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos strateginių studijų instituto ekspertas Michailas Beliajevas, Lietuvos vadovas siūlo vienkartines išmokas, todėl jos neturės didelės įtakos žmonių materialinei būklei. Jo manymu, tokios priemonės neišgelbės Lietuvos nuo emigracijos problemos.
Tačiau koronaviruso krizė pakeitė situaciją, praradę darbą dėl karantino kitose ES šalyse, lietuviai grįžo į tėvynę. Be to, dažniausiai lietuviai emigruodavo į Didžiąją Britaniją, o jai pasitraukus iš ES, kyla papildomų problemų.