VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuva negali švaistytis valstybės lėšomis, o GPM mažinimas 5 proc. nėra solidarumas — taip finansų ministras Vilius Šapoka antradienį Vyriausybės spaudos konferencijoje įvertino prezidento Gitano Nausėdos siūlymą mažinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Seimui antradienį teikiamas prezidento siūlymas 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų — iki 400 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
"Seimas kreipsis į Vyriausybę dėl išvados. Formuodama išvadą Vyriausybė apsvarstys siūlymą, įvertins ir pateiks savo nuomonę. Labai atsargiai vertinu bet kokius mokestinius siūlymus, ypač GPM mažinimą, kadangi nežinia, kiek laiko tęsis pandemija, mes negalime švaistytis valstybės lėšomis, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad GPM mažinimas 5 proc. — tai ne apie solidarumą", – prezidentūros siūlymą komentavo ministras.
Šapoka pateikė pavyzdį: "10 tūkst. eurų gaunantis darbuotojas gaus papildomai 200 eurų per mėnesį. Tai tikrai ne apie solidarumą".
Prezidentas siūlo neapmokestinamų pajamų dydį padidinti nuo 350 iki 400 eurų, laikinai sumažinti GPM nuo 20 iki 15 procentų, taip pat vienkartines 120 eurų išmokas visiems vaikams ir po 200 eurų vaikams iš gausių, nepasiturinčių šeimų ar neįgaliems vaikams. Bendra šių priemonių vertė siektų apie 500 mln. eurų. Jeigu Seimas pritartų, jos įsigaliotų nuo liepos.
Valdantieji "valstiečiai" skeptiškai įvertino Nausėdos iniciatyvą mažinti GPM tarifą. Kaip pažymėjo frakcijos atstovai, GPM mažinimas būtų labiausiai naudingas ne sunkiau besiverčiantiems, bet dideles pajamas gaunantiems asmenims. Todėl jie siūlo atsisakyti GPM tarifo mažinimo ir "lėšas panaudoti kitoms COVID-19 suaktualintoms socialinėms reikmėms".
Socialdemokratai palaiko prezidento siūlymą
Dauguma Socialdemokratų partijos frakcijos narių ketina pritarti prezidento siūlymams. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad dabar svarbu imtis konkrečių ekonominės krizės prevencijos priemonių, kurios ne tik paskatintų ekonomiką, bet ir būtų reali parama Lietuvos šeimoms ir dirbantiesiems.
"Europos Komisija perspėja, kad dėl ekonomikos sąstingio darbo užmokestis Lietuvoje gali kristi daugiausia visoje ES. Prezidento siūlomas įstatymų pataisų paketas sušvelnintų prognozuojamą neigiamą algų pokytį ir per vartojimo didinimą prisidėtų prie ekonomikos augimo. Mokesčių mažinimas yra pripažįstamas veiksminga ekonomikos krizės prevencijos priemone, kuri trumpuoju laikotarpiu pristabdytų didžiausią galimos krizės negandą — galimą žmonių algų mažėjimą. Todėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimui 97 procentams (tiek Lietuvoje uždirba iki 3 VDU) samdomų darbuotojų kaip laikinai priemonei — taikytinai iki kitų metų sausio 1 dienos — socialdemokratai nusiteikę pritarti. Žinoma, be galo svarbu, kad ta sumažinta mokesčių dalis tikrai būtų skiriama vartojimui mūsų šalyje, o ne išvežama į kaimynines šalis", — sako Budbergytė.
"Kol kas kalbama apie laikinas mokesčių sumažinimo priemones, kurios paskatintų vartojimą trumpuoju laikotarpiu ir kurios dabar, be abejo, yra reikalingos. Tačiau turi būti ir planas — kaip bus sugrįžtama prie ankstesnio pajamų mokesčių tarifo, ir kokios priemonės bus numatomos ilgajam periodui", — sako Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotojas Linas Balsys.
Jis pažymėjo, kad pandemijos pasekmes, ypač ekonomines, dar tikrai jausime ilgą laiką, todėl reikia galvoti apie atsigavimo priemones ilgesniam laikui — bent dešimtmečiui, o ne tik vienkartines ir artimiausiam pusmečiui.