VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Po to, kai laivas "Akademik Čerskij" atplaukė į dujotiekio "Nord Stream-2" statybų vietą, projektą sustabdyti yra tik vienas būdas, rašo Danijos laikraštis "Jyllands-Posten".
Leidinys praneša, kad dujotiekis sukėlė konfliktą tarp Rusijos, JAV ir Vokietijos. Danija taip pat atliko reikšmingą vaidmenį konfrontacijoje vilkindama paraiškos leidimo dėti vamzdžius savo vandenyse nagrinėjimą, o praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui.
"Dėl sankcijų Šveicarijos laivybos kompanija "Allseas" nutraukė savo laivo veiklą, o vamzdyno galai buvo tiesiog nuleisti į jūros dugną netoli Bornholmo", — rašo laikraštis.
Tačiau straipsnio autorius pažymi, kad sankcijos nedaro poveikio "Nord Stream-2", jei Rusija turi savo laivą, su kuriuo dujotiekis bus baigtas. Žiniasklaida įvardijo laivą "Akademik Čerskij", kuris apiplaukė Aziją ir Afriką ir dabar yra šalia Vokietijos pakrantės Baltijos jūroje.
Medžiagoje pažymima, kad projektų investuotojams, įskaitant visos Europos energetikos bendroves, gresia nebent naujos sankcijos, jei JAV norės jas priimti.
"Jei kas ir gali sutrukdyti rusams savarankiškai užbaigti "Nord Stream-2", tai yra naujas amerikiečių sankcijų rinkinys", — laikraštis cituoja Lenkijos konsultacijų bendrovės "Esperis" ekspertą Mateušą Kubiaką.
Pasak eksperto, valstybės, vadovaudamosi vamzdžių klojėjų pavyzdžiu, gali taikyti sankcijas kitiems sektoriams.
Be to, straipsnio autorius atkreipia dėmesį į kitas "Nord Stream-2" kliūtis. Neseniai Vokietijos federalinė tinklo agentūra 20 metų atleido "Nord Stream" nuo ES dujų direktyvos taisyklių šalyje. Tačiau reguliatoriaus sprendimas netaikomas "Nord Stream-2".
Kita kliūtimi projektui laikraštis įvardijo Europos Teismo atsisakymą panaikinti Dujų direktyvos poveikį vamzdynams, einantiems į ES iš trečiųjų šalių.
Rusija ketina apskųsti abu sprendimus.
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos per Baltijos jūrą. Statybą vykdo "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku "Gazprom". Projekte taip pat dalyvavo Didžiosios Britanijos ir Olandijos "Royal Dutch Shell", Austrijos "OMV", Prancūzijos "Engie" bei Vokietijos "Uniper" ir "Wintershall".
JAV aktyviai priešinasi projektui, reklamuodamos savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukraina ir daugelis Europos šalių, įskaitant Lietuvą. Gruodį Vašingtonas patvirtino gynybos biudžetą, kuriame buvo numatytos sankcijos įmonėms, dalyvaujančioms "Nord Stream-2" statybose. Šveicarijos "Allseas" netrukus paskelbė stabdanti dujotiekio tiesimą.
Rusija, Vokietija ir Austrija palaiko projektą ir laiko jį išskirtinai ekonominiu. Norvegija taip pat pasisakė už "Nord Stream-2" statybas.