VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. "JAV vykdo karinę biologinę veiklą visame pasaulyje, taip pat aplink mūsų sienas", — sakė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) užsienio reikalų ministrų susitikime Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Maskvai jau seniai kelia nerimą kaimyninių šalių biologinė sauga. Kazachstane, Armėnijoje ir Tadžikistane amerikiečiai sukūrė biologinių laboratorijų tinklą. Rusijos valdžia turi ypač daug klausimų "Lugar" centrui Gruzijoje. Kam visa tai reikalinga Vašingtonui, aiškinosi RIA Novosti autorė Galia Ibrahimova.
Tyčinis nutekėjimas
Pirmoji koronaviruso infekcija Kazachstane buvo užregistruota kovo pradžioje. Valdžia uždarė sienas ir paskelbė nepaprastąją padėtį. Internete pasklido gandai, kad virusas gali būti susijęs su laboratorija, kurią amerikiečiai 2016 metais pastatė respublikos pietryčiuose.
Alma-Atos centrinė referens-laboratorija (CRL) (tai yra laboratorija, kurią atitinkamai įgaliojo vyriausiasis valstybinis sanitarijos gydytojas ir (arba) vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius, ji kaip "trečioji šalis" sprendžia ginčus, pagrįstus laboratoriniais tyrimais — Sputnik) specializuojasi virusų padermių, būdingų Kazachstanui, tyrime. Ji veikia Kazachstano karantino ir zoonozių infekcijų mokslinio centro pagrindu, yra pavaldi Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai. Laikoma Kazachstano nuosavybe, nors ji buvo pastatyta Pentagono sąskaita. JAV šiam objektui skyrė 108 milijonus dolerių.
Vašingtonas paaiškino: JAV kariuomenė yra regione, o tyrimai padės apsisaugoti nuo nežinomų virusinių infekcijų.
KSSO, NVS ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimuose Maskvos atstovai ne kartą pareiškė, kad amerikiečiai gali naudoti šias laboratorijas prieš Rusijos interesus. Bet Kazachstano valdžia įtikinėjo, kad niekas nesikiša į vietos biologų darbą.
"Užsienio mokslininkų dalyvavimas leidžiamas tik tuo atveju, jei vykdomi bendri tyrimai ir vykdomi dotacijų projektai", — aiškino CRL.
2018 metais Kazachstane pastebimai padaugėjo meningitu sergančių žmonių, o Alma-Atoje pasklido kalbos apie meningokokinės infekcijos padermių nutekėjimą iš CRL. Žurnalistai ir tinklaraštininkai rimtai rašė, kad amerikiečiai sąmoningai leido plisti virusui. Taip tariamai norėta išbandyti laboratorijoje sukurtų bakteriologinių ginklų efektyvumą.
Kazachstano sveikatos apsaugos ministerija patikino, kad epidemijos nėra. "Kazachstane yra 58 meningito atvejai, iš jų 32 — Alma-Atoje. Jei apskaičiuotume santykinius rodiklius, pagal PSO standartus jie yra žemi", — teigė ministerija.
Koronaviruso atveju panaši istorija. Valdžia paneigė sąmokslo teorijas ir paragino nesėti panikos.
Uždaras režimas
Sovietmečiu Armėnijos TSR Mikrobiologijos institutas buvo laikomas didžiausiu mikrobiologijos centru. Devintajame dešimtmetyje JAV ir Didžioji Britanija susidomėjo instituto mokslo raida. Armėnijos specialistai buvo pakviesti į stažuotes Vakarų šalyse.
2000-aisiais amerikiečiai padėjo atidaryti keletą biologinių laboratorijų šalyje. Pinigus, kaip ir Kazachstano atveju, skyrė Pentagonas. Dešimt milijonų dolerių buvo išleista Armėnijos nacionaliniam ligų kontrolės ir prevencijos centrui modernizuoti.
Jerevane, Giurmyje, Vanadzore, Martuni ir Idževane pastatyti mokslo centrai tiria Kaukazo regionui būdingus virusus ir padermes.
Laboratorijos yra Armėnijos sveikatos priežiūros sistemos dalis, tačiau JAV Gynybos departamento Grėsmių mažinimo agentūra turi prieigą prie jos. Be vietinių specialistų, ten dirba ir amerikiečiai.
Armėnijoje biolaboratorijos uždaras pobūdis kelia Maskvos kritiką. Norėdamas išsklaidyti abejones, praėjusį rudenį ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sutiko pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą su Rusijos specialistais. Buvo sutarta dėl detalių, tačiau paskutinę akimirką Armėnija atsisakė šio dokumento.
Pavojinga epidemiologija
2010-aisiais Amerikos biologai atkreipė dėmesį į dar vieną KSSO narį — Tadžikistaną. Jie nerimavo dėl nepalankios epidemiologinės situacijos, galinčios sukelti infekcinių ligų protrūkį. Keli Vakarų fondai skyrė pinigų tyrimų centrams įkurti.
Taigi, 2013 metais Dušanbės gastroenterologijos institute buvo atidaryta biologinės saugos laboratorija. Projektą finansavo Prancūzijos "Merrier Charitable Fund", kuris panašius objektus pastatė Kinijoje, Mianmare, Bangladeše ir Afrikoje.
Prancūzams padėjo JT ir JAV tarptautinė vystymo agentūra USAID. Investicijos viršijo tris milijonus dolerių.
2019 metais įkurta laboratorija Respublikiniame tuberkuliozės kontrolės centre. Rėmėjai buvo USAID ir Pentagonas. Vietiniai biologai, dalyvaujant užsienio kolegoms, tiria Vidurinei Azijai būdingas ligas, tokias kaip tuberkuliozė, maliarija, hepatitas ir cholera.
Praėjusiais metais buvo atidarytas dar vienas objektas Isfaros mieste, Tadžikistano šiaurėje. Maža informacijos apie jį, vėl finansuojama amerikiečiais.
"Epidemiologinė padėtis Vidurinėje Azijoje ir iki koronaviruso nebuvo lengva. Regionui būdingi hepatito, choleros ir tuberkuliozės protrūkiai, todėl reikia naujų biologinių laboratorijų. Joms reikia lėšų. Neįmanoma išsiversti be užsienio pagalbos", — RIA Novosti aiškino Dušanbės politinių tyrimų centro direktorius Abdugani Mamadazimovas.
Tadžikų ekspertas nemato nieko įtartino amerikiečių veikloje. "Tiesiog visada pirmiausia reaguoja jie. Jei po koronaviruso Rusija, Kinija ar ES pradės aktyviai padėti regionui kovoje su virusais, respublikos valdžia tai palaikys", — įsitikinęs ekspertas.
Gruzijos patogenas
Gruzija nėra KSSO narė, tačiau ribojasi su Rusija ir atlieka svarbų vaidmenį Kaukaze. Maskva nerimauja dėl Ričardo Lugaro visuomenės sveikatos tyrimų centro. Rusijos valdžia mano, kad šalia Tbilisio esanti biolaboratorija veikia amerikiečių labui.
Įtarimai nekilo iš niekur. 2018 metų rugsėjį buvęs Gruzijos valstybės saugumo ministras Igoris Giorgadze pareiškė, kad galimai laboratorijoje vyko eksperimentai su žmonėmis, ir pateikė dokumentus, iš kurių buvo galima daryti išvadą, kad dešimtys žmonių, gydomi "Lugar" centre, mirė. Be to, ten dirbo trijų privačių Amerikos firmų — "CH2M Hill", "Battelle" ir "Metabiota" — biologai, vykdantys Pentagono užsakymus.
Giorgadze atkreipė dėmesį į aukštą laboratorinės bakteriologinės apsaugos lygį. Be to, centre yra "įranga kenksmingoms medžiagoms purkšti ir šaudmenys su biologiškai aktyviomis medžiagomis". "Kam įstaigai, kurios tikslas yra saugoti visuomenę, turėti tokių dalykų?" — stebėjosi buvęs ministras.
Maskva tai išgirdo. Užsienio reikalų ministerijos Ginklų neplatinimo ir kontrolės skyriaus vadovas Vladimiras Jermakovas teigė, kad Rusija netoleruos Amerikos biologinių eksperimentų prie savo sienų.
Pentagone Giorgadzės kaltinimai buvo vadinami absurdiškais. Tbilisis patikino, kad laboratorija užsiima taikiais tyrimais ir kad nėra nė kalbos apie jokius eksperimentus su žmonėmis. Gruzijos valdžia neprieštaravo, kad Rusijos specialistai lankytųsi Lugaro centre. Tačiau šie planai žlugo dėl praėjusių metų krizės abiejų šalių santykiuose.
"Gruzija niekada nesidomėjo fizinės ir cheminės biologijos tyrimais. Ir informacija, kad ši laboratorija yra aukštos klasės biologinės gynybos personalas, kelia klausimų. Kam reikia užsiimti tokiais sunkiais patogenais?" — pokalbyje su RIA Novosti teigė biologijos mokslų daktaras, Sibiro federalinio universiteto profesorius Nikolajus Setkovas.
Virusologijos centro "Vektor" generalinio direktoriaus pavaduotojas tyrimams Aleksandras Agafonovas pažymi, kad "tiesioginių duomenų apie biologinių ginklų ir jų gabenimo priemonių tyrimų Lugar centre nėra".
"Tačiau nereikėtų ignoruoti informacijos apie privačių bendrovių "CH2M Hill", "Battelle" ir "Metabiota" dalyvavimą, apie jų sutartinius įsipareigojimus — pavyzdžiui, juodligės, tularemijos ir Krymo-Kongo hemoraginio maro viruso pavojingų bakterijų tyrimus", — pabrėžia specialistas.
Agentūros apklausti ekspertai sutiko, kad posovietinės valstybės, tikėdamosi pagalbos iš išorės, gali prarasti epidemiologinės padėties kontrolę. Ir tai gali sukelti rimtų padarinių. Be to, pandemijos laikotarpiu laboratorijos vertinamos dar atsargiau, o tai suteikia svarią priežastį padaryti šių struktūrų veiklą skaidresnę.