VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis papasakojo apie ekonominę situaciją Baltijos šalyse, kurią sąlygojo COVID-19 pandemijos sukelta krizė, rašoma banko spaudos tarnybos pranešime.
Ekonomistas pažymėjo, kad pandemijos sukeltas ekonominis šokas yra didelis, tačiau tai suteikia daug galimybių išbristi iš jos, sukurti konkurencingesnę, dinamiškesnę ir darnesnę ekonomiką, taip pat supratingesnę ir darnesnę visuomenę.
Mačiulis pažymėjo, kad Lietuva yra geresnėje padėtyje nei daugelis Vakarų Europos šalių ir turi rekordiškai aukštą užsienio prekybos balansą, subalansuotus valstybės finansus, mažą privačią ir valstybės skolą, mažą infliaciją ir stabilų finansų sektorių.
Anot Mačiulio, dėl subalansuotos ekonomikos ir narystės euro zonoje Lietuva dabar gali imti paskolas labai pigiai, o vidaus rinkoje valdžia gali imti paskolas kelerius metus net ir esant neigiamoms palūkanų normoms. Be to, tikėtina, kad artimiausiu metu Europos Vadovų Taryba patvirtins pusės trilijono finansinį planą, kuriame bus teikiama finansinė pagalba krizės paveiktoms šalims ne tik paskolų, bet ir dotacijų forma.
Vis dėlto, anot "Swedbank" ekonomisto, Lietuvos skola šiemet gali padidėti daugiau nei keturiais milijardais eurų.
"Šiuo metu jau reikia galvoti ne tik apie tai, kaip sušvelninti COVID-19 krizės pasekmes šiais metais, bet ir kaip išspręsti įsisenėjusias problemas bei sukurti ilgalaikį augimo potencialą", — sakė jis.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu nemaža dalis pinigų išleidžiama tik padariniams sušvelninti, valstybė negalvoja apie tai, kaip gyvens gyventojai.
Mačiulis paminėjo socialinių išmokų padidėjimo, laikino pajamų mokesčio (GPM) sumažinimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimo pavyzdį. Anot jo, tai padidins vartojimą ir dėl padidėjusios gyventojų perkamosios galios, ir dėl išaugusių lūkesčių.
Tačiau tai bus tik laikina paskata, kuri gali būti impulsas kurti darbo vietas į vidaus rinką orientuotuose sektoriuose, tačiau nesukurs tvarios gerovės potencialo.
Mačiulis taip pat teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį investicijos į Lietuvos viešąjį sektorių sudarė apie 3,5 procento BVP per metus. Tai yra žemiausias rodiklis tarp Šiaurės Europos ir Baltijos šalių ir beveik dvigubai mažesnis nei Estijos viešajame sektoriuje.
Todėl, ekonomisto teigimu, turėtų būti sveikintinas naujasis Finansų ministerijos ilgalaikių investicijų planas, kuris stimuliuoja ekonomiką ir numato papildomus 1,8 milijardo eurų.
Be to, tapo akivaizdu, kad privatus kapitalas yra efektyvesnis nustatant sritis, kuriose didžiausias neišnaudotas potencialas.
Pasak Mačiulio, paskolų garantijos "neturėtų būti laidojamos" kartu su visomis ekonominių paskatų priemonėmis.
"Ši krizė neturėtų tapti iššvaistyta galimybe. Finansiniai ištekliai turi būti nukreipti ne tik į trumpalaikį paklausos skatinimą, kuris metų pabaigoje išblės, bet išspręsti įsisenėjusias socialines bei struktūrines problemas, transformuoti ekonomiką ir pakelti ilgalaikį jos augimo potencialą", — teigė jis.
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius siekė 1670, 1229 pacientai pasveiko, 70 žmonių mirė. Karantinas respublikoje galioja iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia pamažu panaikina apribojimus.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 362 tūkst. žmonių.