Šalyje populiarėja smulkiųjų maisto gamintojų veikla

Pastaruosius trejus metus norinčiųjų užsiimti tokia veikla skaičius vidutiniškai padidėja 10 procentų
Sputnik

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Lietuvoje mėsos, pieno, žuvies ar žvėrienos gaminius nedideliais kiekiais gamina ir tiesiogiai vartotojams parduoda daugiau kaip pusė tūkstančio smulkiųjų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių, pranešė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Pastaruosius 3 metus norinčiųjų užsiimti tokia veikla skaičius vidutiniškai padidėja 10 procentų.

VMVT duomenimis, šiuo metu šalyje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba — 316, žuvininkystės produktų — 69, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų — 66, paukščių, triušių auginimu mėsai — 31, kiaušinių tiekimu — 16, sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsa — 8, o žvejų, rinkai tiekiančių sugautas žuvis — 155.

Lietuviškų gyvūninės kilmės maisto produktų eksportas šiais metais išaugo 14 %

"Smulkiųjų maisto gamintojų veikla yra labai svarbi valstybės ekonomikai ir padeda išlaikyti šalies unikalumą, išsaugoti maisto gamybos tradicijas ir tradicinius maisto produktus. Todėl jau ne pirmus metus nuolat ieškome būdų, kurie paskatintų imtis smulkiosios gamybos, kad tokie gamintojai galėtų kuo paprasčiau surasti savo nišą ir savo vartotoją bendroje maisto rinkoje. Tuo labiau, kad ir vartotojų susidomėjimas, jų poreikis įsigyti kuo šviežesnių, natūralių, mažuose ūkiuose pagamintų maisto produktų, kurie vežami nedideliais atstumais ir prekybininkų lentynas pasiekia vos per dieną ar dvi dienas, kurių pakavimui naudojamos draugiškai aplinkai medžiagos, kasmet auga", — sakė VMVT direktorius Darius Remeika.

Kaip informuoja VMVT, mažais kiekiais tvarkančiais maistą laikomi tie subjektai, kurie per savaitę pagamina ne daugiau kaip 500 kg mėsos gaminių ar 200 kg mėsos pusgaminių, per vieną kalendorinę dieną išdarinėja, perdirba ne daugiau kaip 150 kg žuvininkystės produktų, ar gamina pieno gaminius savo ūkyje ne daugiau kaip iš 1 tonos žalio pieno per dieną.

Pastebėta, kad daugelis dažniausiai nori užsiimti pirminės produkcijos gamyba, tačiau ne tolimesniu produkcijos perdirbimu, negali skirti daug laiko įprastai jų vykdomoje veikloje pasireiškiančių pavojų, tokių kaip galinti atsirasti mikrobiologinė, cheminė tarša ir kt., efektyviam valdymui, teisės aktų reikalavimus atitinkančiam ženklinimui, dažnai nėra galimybių ar neturima lėšų samdyti ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų.