VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lenkų leidinyje "Sieci" buvo pateikti "Rusijos išpuolių" prieš Baltijos šalis ir Lenkiją scenarijai. Scenarijai grindžiami Rusijos kariuomenės pratybų, Rusijos politikų ir karių pasisakymų analizėmis, taip pat strateginiais dokumentais, kuriuos tyrė Amerikos ekspertai, paaiškino straipsnio autorius Marekas Budzišas.
Anot jo, jei įsiplieks konfliktas tarp NATO ir Rusijos, į jį taip pat galėtų būti įtrauktos Švedija ir Suomija, kurios nėra aljanso narės. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti Ukraina.
"Todėl karo eiga už Baltijos šalis turbūt priklausys nuo Stokholmo, kuris kontroliuoja Gotlando salą, kuri yra strategiškai svarbi laivybos Baltijos jūroje požiūriu, arba nuo Suomijos, kuri gali uždaryti išėjimą iš Suomijos įlankos.
Nuo Ukrainos veiksmų, šalia kurios sienų dislokuota stipri Rusijos 20-oji armija, savo ruožtu, gali priklausyti tai, kaip vystysis RF ginkluotosiose pajėgose veikiančios pagrindinės smogiamųjų pajėgų, tai yra 1-osios gvardijos tankų armijos, operacija", — rašoma leidinyje.
Kaip tvirtina amerikiečių strategai, 1-osios gvardijos tankų armija pirmiausia "atakuos" ne Baltijos šalis, bet "perkeltų pajėgas" toliau į Vakarus. Tokiu būdu, Lenkijos gynybos planuose taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybes, kurios nėra NATO narės, priduria žurnalistas.
Budzišas pažymėjo, kad, Amerikos ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos".
"Jei Baltijos šalys nori rimtai prieiti prie savo nepriklausomybės gynimo klausimo, joms teks padvigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Bet net darant prielaidą, kad ši perspektyva yra reali, vienos jos nenugalės mūšio, nes neturi sunkiosios technikos ir aviacijos", — rašoma medžiagoje.
Be to, kaip pranešė žurnalistas, Baltijos regione nėra JAV kariškių, ir net jei ir yra — jų nedaug. Tuo tarpu tvirtinama, kad Rusijos Federacija taip vadinamoje Baltijos kryptyje turi reikšmingą persvarą sausumos pajėgose, todėl Lenkijos kariuomenė galėjo jas blokuoti tik padedama JAV.
Amerikos ekspertai mano, kad konflikto atveju didelę reikšmę turės ir tai, kuria kryptimi rusai nuspręs judėti per Baltarusiją.
Amerikos ekspertai reguliariai skelbia Rusijos "išpuolio" prieš Baltijos šalis scenarijus, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aljansas gerai supranta, kad Maskva neketina pulti, ir naudoja "grėsmės" retoriką kaip pretekstą pritraukti kuo daugiau technikos ir kariškių prie Rusijos sienų.
Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.
Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina pulti, užgrobti ar įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Anot jo, atrodo, kad tokie "pranešimai" pasirodo tam, kad išgautų daugiau pinigų iš viso Baltijos regiono kariniams tikslams, siekiant užtikrinti nuolatinį NATO buvimą Baltijos šalyse.