VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Kas antram dvyliktokui yra svarbus aukštasis išsilavinimas, tai liudija Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikto tyrimo duomenys.
Beveik 70 procentų dvyliktokų tėvų teigia, kad jiems svarbu, jog jų vaikas baigtų aukštąją mokyklą, tuo tarpu aukštojo išsilavinimo būtinybės nesureikšmina tik kas septintas moksleivis ir vos 1 iš 10 tėvų.
Pasak STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, universitetinis išsilavinimas dažniau yra siejamas su gera ateitimi ir didesniu atlyginimu, o aukštasis mokslas kolegijose dvyliktokams siejasi su patirtimi ir praktinių įgūdžių lavinimu.
Tyrimo duomenimis, aukštąjį išsilavinimą rinktis dažniau planuoja vaikai iš sėkmingesnių šeimų (labiau finansiškai pasiturintys, negaunantys socialinės paramos ir tie, kurių bent vienas iš tėvų yra baigęs aukštąjį mokslą), tuo tarpu atžalos iš mažiau socialiai sėkmingų šeimų aukštajam išsilavinimui teikia ne tokią didelę svarbą.
"Dėl supančios aplinkos ar finansinių galimybių trūkumo vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų pasirengti egzaminams ir aukštajam mokslui yra sunkiau negu kitiems. Tai gali turėti įtakos socialinės atskirties augimui. Todėl socialinės atskirties mažinimas Lietuvoje turėtų prasidėti nuo mokyklos", — sakė Jakštas.
Be to, pastebimi ir reikšmingi skirtumai pagal lytį — aukštasis išsilavinimas svarbus 67 procentų merginų ir tik 39 procentų vaikinų.
STRATA duomenimis, dviem iš penkių apklausoje dalyvavusių dvyliktokų universitetinis išsilavinimas siejasi tik su pozityviais dalykais, tuo tarpu koleginis išsilavinimas teigiamas asociacijas sukelia ketvirtadaliui, o profesinis — šeštadaliui apklaustų dvyliktokų. Kas antras abituriento tėvas studijas universitete sieja su teigiamais aspektais.
"Profesinės mokyklos per kelis praėjusius metus buvo modernizuojamos, atnaujintas mokymo turinys, į profesinių mokyklų valdymą aktyviau įtrauktas verslas. Tačiau mūsų atliktas tyrimas rodo, kad profesinis mokymas išlieka mažai patrauklus dėl išankstinių nuostatų, kurias labai sudėtinga keisti. Tai ilgas ir nuoseklaus darbo reikalaujantis procesas", — sakė STRATA analitikas.
Pasak Jakšto, nepakankamas ugdymas karjerai išlieka kliūtimi siekiant keisti vaikų ir jų tėvų nuostatas ir sudarant galimybes priimti informuotus ir įvertintus mokymosi ir karjeros sprendimus.
Tarp besimokančių dvyliktokų tik 46 procentai ketina siekti universitetinio išsilavinimo, o tarp profesinių mokyklų ugdytinių apie tolimesnes universitetines studijas svarsto tik 5 procentai. Profesinio mokymo įstaigose vidurinio išsilavinimo siekiantys dvyliktokai dažniau nurodo planuojantys pradėti dirbti.
Praėjusiais metais studijas universitete pasirinko 36 proc. tais pačiais metais vidurinį išsilavinimą įgijusių abiturientų, kolegijoje — 21 proc., profesinio mokymo įstaigoje — 9 proc.
"Eurostato" duomenimis, apie penktadalis Lietuvos dirbančiųjų dirba žemesnės nei yra įgiję kvalifikacijos darbą. Trečdalis darbuotojų dirba darbą, nesusijusį su baigta studijų sritimi.