Seimas pritarė 2009–2010 metų krizės tyrimo išvadoms

Anot Biudžeto ir finansų komiteto narių, bankai, turintys užsienio kapitalą, išprovokavo ekonomikos krizę, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros
Sputnik

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lietuvos Seimas patvirtino parlamentinio tyrimo dėl aplinkybių, kurios lėmė ekonominę krizę 2009–2010 metais, išvadas, teigiama Parlamento pranešime žiniasklaidai.

Tyrimą atliko Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19

Seimo patvirtintose išvadose konstatuojama, kad 2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dokumente pažymima, kad 2008 m. biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Be to, anot Seimo komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.

Turimo metu buvo nustatyta, kad valstybei padaryta 2,1 milijardo eurų žala. Komitetas pasiūlė Generalinei prokuratūrai atlikti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

Vyriausybei pasiūlyta svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, kuri būtų finansuojama finansų įstaigų įnašais, nagrinėti galimybę mažinti leistiną rinkos koncentracijos lygį bei kitais būdais mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo labai riboto skaičiaus patronuojančiųjų bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

"Įvertinant tai, kad nebuvo sukauptas finansinis rezervas, galėjęs sumažinti biudžeto konsolidavimo ir skolinimosi poreikį prasidėjus krizei, pasiūlyta peržiūrėti Rezervinio (stabilizavimo) fondo sudarymo šaltinius, siekiant sukaupti tokio dydžio rezervą, kuris užtikrintų valstybės fiskalinį stabilumą", — rašoma pranešime.

Be to, išvadose siūloma įpareigoti Lietuvos banką reguliuoti bankų finansavimo iš užsienio ir likvidumo valdymo grupės mastu sąlygas (apimtį, įsipareigojimų trukmės suderinamumą su finansinio turto trukme), nustatant maksimalią leistiną išorinio finansavimo ribą, teikiant pirmenybę ir skatinant ilgesnės trukmės finansavimą, taip pat nustatant finansavimo atitraukimo sąlygas, kad vėl nebūtų sukeltas finansavimo atitraukimo šokas.

2008 metais, prasidėjus pasaulinei finansų krizei, Lietuvos vyriausybei vadovavo konservatorius Andrius Kubilius, kuris dabar yra europarlamentaras. Valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" nariai, ypač jos lyderis Ramūnas Karbauskis, dažnai tvirtina, kad tuometinės valdžios veiksmai lėmė "tautos nuskurdinimą".