Seimas patvirtino preliminarias specialiosios komisijos, kuri dvejus metus tyrė 2009–2010 metų finansinę krizę, išvadas. Tuomet valdantieji konservatoriai ir liberalai ne tik sumažino pensijas, bet ir ėmė komercinių bankų paskolas, kurių palūkanų normos smarkiai viršijo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlytas palūkanas. Ir tai jau galima aiškinti kaip finansinį nusikaltimą, dėl kurio nuskurdo visi Lietuvos gyventojai.
Šios specialiosios Seimo komisijos išvadų Lietuvoje buvo laukiama dvejus metus. Dabar opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai labai priešinosi komisijos sudarymui. Juk šiuo metu valdančiosios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) nariai kaip tik ir norėjo išsiaiškinti dėl nešvarių Andriaus Kubiliaus vyriausybės veiksmų, kurie sukėlė skandalingą "naktinę reformą" ir dėl kurių pinigus prarado labiausiai pažeidžiami gyventojai — pensininkai.
Ir štai trumpos dvejų metų tyrimo išvados.
"2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dokumente pažymima, kad 2008 metų biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Be to, anot Seimo komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo", — rašoma komisijos išvadose.
O atmintyje iškart iškyla tuometinės konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės "naktinė reforma". Vieną naktį valdančioji liberalų konservatorių koalicija priėmė įstatymų paketą, kuris sumažino viešojo sektoriaus atlyginimus, pensijas ir socialines išmokas. Buvo įvesta daugiau nei 60 mokesčių pakeitimų, o PVM padidintas nuo 19 iki 21 procento.
Be viso to, buvo nuspręsta imti didžiules paskolas iš tarptautinių komercinių bankų, tuo tarpu TVF siūlė palankesnėmis sąlygomis. Dėl tokių "išradingų" veiksmų Lietuvos ekonomika smuko 15 procentų ir atsigavo tik per kelerius metus.
Net profsąjungų vadovai nesugebėjo suvaržyti žmonių pasipiktinimo dėl to "reformos". O 2009 metų sausio 16 dieną mitingas prie Seimo pastato, kuriame dalyvavo septyni tūkstančiai žmonių, peraugo į riaušes. Policijai teko panaudoti lazdas ir ašarines dujas, kad išsklaidytų minią.
Per riaušes sužeisti 38 asmenys, tarp jų — keturi policijos pareigūnai. Vienas iš mitingo dalyvių kreipėsi į medikus su šautine žaizda galvoje. Ryškiausias dalykas yra tai, kad tada buvo bandyta patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukas už dalyvavimą mitinge. Tą dieną buvo sulaikytas 151 riaušininkas, 32 iš jų dvi dienas praleido areštinėje. Likusieji po parodymų buvo paleisti.
Tai buvo masiškiausi neramumai Lietuvos sostinėje naujausiais nepriklausomybės metais. Bet ir tai vyriausybės nesustabdė. Buvo priimti drakoniški įstatymai, o iki keizės buvusias pensijas jau teko grąžinti kitai — socialdemokratų — vyriausybei.
O dabar šiek tiek informacijos apmąstymui.
Viena iš "naktinės reformos" autorių buvo finansų ministrė konservatorių vyriausybėje Ingrida Šimonytė. Praėjusiais metais ji vos netapo Lietuvos prezidente. Rudenį vykstančiuose parlamento rinkimuose ji gali tapti "Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų" sąrašo pirmu numeriu. O jei rinkimus laimės konservatoriai, ji gali tikėtis premjero ar Seimo pirmininko posto.
Pagrindinis "reformatorius" — buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius — šiandien sėdi jaukioje Europos Parlamento kėdėje. Jis gauna padorų atlyginimą ir kalba iš aukštos tribūnos visos Lietuvos žmonių vardu.
O pagrindinėje Lietuvos prezidento kėdėje sėdi buvęs profesionalus bankininkas Gitanas Nausėda. Skandalingos "naktinės reformos" metu jis buvo vieno didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas. Tais metais Lietuvos žiniasklaida nuolat cituodavo Nausėdą kaip žinomiausią ekonomistą Lietuvoje. Ir turbūt į jo nuomonę atsižvelgė ir "naktinės reformos" autoriai. Ar Kubiliaus vyriausybė ėmėsi paskolų iš SEB banko? Įdomus klausimas, į kurį netiesioginį atsakymą galima rasti specialiosios Seimo komisijos išvadose.
Komisijos nariai jau pasiūlė prokurorams "įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą VILIBOR".
Priminsime, kad šiandien Lietuvoje dominuojančią padėtį bankų sektoriuje užima Skandinavijos bankai. Siekdami sumažinti jų poveikį Lietuvos ekonomikai ir vidaus politikai, specialiosios komisijos nariai jau pasiūlė vyriausybei glaudžiai dirbti kuriant valstybinį Lietuvos komercinį banką.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.