VILNIUS, birželio 8 — Sputnik. "Swedbank" užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, kurios metu atskleisti, kokie profesiniai įgūdžiai darbo rinkoje vertinami labiausiai.
Tyrimas parodė, kad užsienio kalbos mokėjimas ir skaitmeninių technologijų įgūdžiai — vieni svarbiausių gebėjimų darbo rinkoje. Specialistai pastebėjo, jog šių gebėjimų aktualumas karantino paveiktoje darbo rinkoje dar labiau išaugo. Tuo tarpu mokėjimui bendrauti, vairuotojo pažymėjimui ar universitetinio lygio išsilavinimui gyventojai linkę teikti mažiau reikšmės.
Pasak "Swedbank" Karjeros centro vadovės Linos Žemaitytės-Kirkman, pandemija ir dėl jos pasikeitusi ekonominė situacija lėmė didelį pokytį darbo rinkoje — įmonių, kurios šiuo metu ieško darbuotojų, sumažėjo, o kandidatų į laisvas pozicijas skaičius išaugo.
"Konkurencijai dėl darbo vietų padidėjus, darbdaviai kelia aukštesnius reikalavimus darbuotojų įgūdžiams. Todėl kompiuterinis raštingumas ir anglų kalba tapo dar svarbesniais įgūdžiais, nepriklausomai nuo norinčiojo įsidarbinti amžiaus", — sakė Lina Žemaitytė-Kirkman.
Apklausos duomenimis, užsienio kalbų mokėjimą šalies gyventojai dažniausiai laiko kaip svarbų profesinį įgūdį — tai įvardijo 59 proc. apklausos respondentų. Antroje vietoje tarp dažniausiai minimų gebėjimų yra skaitmeninių technologijų įgūdžiai, kuriuos paminėjo 50 proc. šalies gyventojų.
Pasak Žemaitytės-Kirkman, šiuos gebėjimus svarbiais laiko visų amžiaus grupių respondentai.
Trečioje vietoje — lankstumas ir gebėjimas išmokti naujus dalykus (43 proc.). Jį kur kas dažniau pabrėždavo 26–55 metų amžiaus grupės respondentai, ir rečiau minėdavo jauniausios 18–25 metų ir vyriausios 56 metų ir daugiau amžiaus grupių gyventojai.
Pasak "Swedbank" atstovės, jaunimas nesureikšmina lankstumo ir gebėjimo mokytis, nes jauni žmonės ką tik įgijo vienokio ar kitokio lygio išsilavinimą ir, greičiausiai, yra linkę galvoti, jog turi užtektinai aktualių žinių karjeros pradžiai.
"Tačiau poreikis mokytis išlieka ir pradėjus dirbti. Tai patvirtina 26–35 metų amžiaus grupės gyventojai, kurie labiausiai iš visų yra linkę pabrėžti lankstumo ir mokymosi reikšmę, jiems šis įgūdis yra antroje vietoje pagal svarbą", — pastebi ji.
Taip pat mažiau reikšmės lankstumui ir gebėjimui išmokti naujų dalykų teikia vyriausios amžiaus grupės gyventojai. Pasak Žemaitytės-Kirkman, jie labiau linkę pasikliauti savo sukaupta patirtimi ar neretai mano, kad iki išėjimo į pensiją likus mažiau kaip 10 metų, jiems nebėra aktualu įgyti naujų gebėjimų.
"Vis dėlto skaitmeninės technologijos sparčiai tobulėja ir gali pakeisti darbo procesus per kelerius metus, todėl net ir vyresnio amžiaus žmonės turi būti pasirengę išmokti naujų dalykų darbe. Kad ir kokia būtų situacija darbo rinkoje, toks požiūris visada gali atverti daugiau profesinių galimybių", — pastebėjo "Swedbank" Karjeros centro vadovė.
28 proc. respondentų manymu, darbo rinkoje svarbus universitetinio lygio išsilavinimas, 27 proc. paminėjo gebėjimą priimti sprendimus savarankiškai, dar mažiau respondentų — analitinį mąstymą, vairuotojo pažymėjimą.
Universitetinio išsilavinimo svarbą labiausiai mini 18–25 metų amžiaus gyventojai, tuo tarpu kitose amžiaus grupėse jam reikšmės teikiama kur kas mažiau.
"Tai nereiškia, kad universitetinis išsilavinimas nėra svarbus apskritai, bet šiandien universiteto diplomas nesuteikia ypatingo pranašumo, nes tuo gali pasigirti vis daugiau žmonių. Dėl to daugiau patirties darbo rinkoje sukaupę respondentai didesnę reikšmę teikia kitiems įgūdžiams", — sakė ji.
Pasak jos, mažiausiai svarbos šalies gyventojai teikia geriems bendravimo įgūdžiams, kuriuos paminėjo maždaug kas penktas apklausos dalyvis. Tačiau, "Swedbank" atstovės manymu, šios savybės nereikėtų nuvertinti, nes geri bendravimo įgūdžiai dažniausiai yra pravartūs norint įsidarbinti ir vėliau siekiant gerų komandinių rezultatų.