Lietuvos balsas ES struktūrose skamba vis garsiau. Prezidentas Gitanas Nausėda pradeda tvirtai ginti valstybės interesus visos Europos arenoje. Pavyzdžiui, pokalbyje su Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu buvęs bankininkas atkreipė dėmesį į aukštų ES pareigūnų darbo trūkumus formuojant septynerių metų konsoliduotą ES biudžetą.
"Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos pozicija dėl ES biudžeto dydžio liko nepakitusi — daugiametė finansinė programa šios beprecedentės situacijos akivaizdoje turėtų būti ambicingesnė, būtina derėtis dėl didesnio finansavimo Sanglaudos politikai bei visiškos tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams", — rašo Prezidentūros spaudos tarnyba.
Lietuvos prezidentas taip pat priminė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui apie ES įsipareigojimus finansuoti Kaliningrado tranzitą, "Rail Baltica" geležinkelį ir Ignalinos AE uždarymo projektus. Įdomu, ar Dombrovskis priminė Lietuvos prezidentui apie pinigus, kurie anksčiau "pradingo" Ignalinos AE teritorijoje. Juk Europos Sąjunga nesulaukė aiškaus Lietuvos atsakymo į klausimą, kam išleista 1,3 milijardo eurų suma, skirta Ignalinos AE uždarymui 2007–2013 metais. Prezidento administracija apie tai kukliai nutyli pranešime spaudai.
Matyt, Vilnius tikisi, kad pasikeitus dviem Europos Komisijos vadovybės pamainoms Briuselis jau užmiršo apie milijardo "dingimą". "Kas sena prisimins, tam akį — lauk!" Ir pasinaudojus tokiu užmaršumu, galima vėl paprašyti milijardo ar net dviejų, kuriuos galima išleisti uždarant... dabar jau Baltarusijos AE.
Šią idėją Lietuvos konservatoriai, kurie reikalavo IAE uždarymo, puoselėja metų metus. Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko juos abiem rankomis. Juk skauda, kad savo atominę elektrinę teko uždaryti ir dabar elektrą reikia pirkti europinėmis kainomis, o šalia puikiai tvarkosi kaimynai, kurie turės pigią elektros energiją.
Ir maža to, kad patys lietuviai atsisakė Baltarusijos atominės elektrinės, įstatymu įteisinę atsisakymą pirkti elektrą iš Astravo jėgainės, tai jie to reikalauja ir iš kaimyninių Baltijos šalių. Lietuva parengė trijų Baltijos šalių susitarimą dėl atsisakymo pirkti elektrą iš BelAE. Dabar kankina Rygą ir Taliną.
"Dėl pirkimo-nepirkimo yra pozicijų išsiskyrimo, bet aš toliau kviečiu tiek Latviją, tiek Estiją solidariai prisidėti prie šio mūsų tikslo. Tikslas yra elektros energijos nepirkimas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse", — sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
O Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda jau europiniu lygmeniu nepavargsta raginti ES šalis atsisakyti Baltarusijos atominės elektros. Dar kartą jis pareiškė savo reikalavimus pokalbyje su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju. Nausėda pareikalavo, kad Baltarusijos elektra nebūtų įleista į Europos tinklą.
Ar Briuselis įsiklausys į Vilniaus reikalavimus? Tikriausiai ne. Žodžiu gal ir palaikys, bet praktiškai — vargu. Tie patys lenkai ar latviai pirks elektrą "iš Baltarusijos", kuri neva gaminama kažkur Ukrainoje ar Kazachstane. Galų gale dar nebuvo išrasti prietaisai, galintys laiduose filtruoti saulės baterijų gaminamą elektrą nuo tos, kuri gaminama atominės elektrinės reaktoriuose. Na, nebent tokį prietaisą sugalvos patys Astravo AE priešininkai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.