VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Adolfas Hitleris karo pabaigoje prisipažino, kad pralaimėjo karą dėl Italijos, kuriai nuolat reikėjo teikti karinę pagalbą, ir taip susilpnėjo svarbios kryptys, RIA Novosti papasakojo Rusijos karo istorijos draugijos ekspertas Nikita Buranovas.
Prieš 80 metų, 1940 metų birželio 10 dieną, Italija įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos pusėje, paskelbusi karą Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai. Respublikos dalyvavimas kare truko iki 1945 metų gegužės 8 dienos.
Rusijos karinės istorijos draugijos duomenimis, per tą laiką žuvo nuo 150 iki 400 tūkstančių Italijos kareivių, 131 tūkstantis dingo be žinios. Civilių gyventojų nuostoliai — nuo 60 iki 152 tūkst. Karinės išlaidos 1945 metų kainomis sudarė apie 94 milijardus dolerių.
"Hitleris karo pabaigoje priminė, ir tai yra dokumentais pagrįsti faktai, kad Vokietija pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą dėl to, kad į karą įsitraukė Italija. Vokiečiai buvo priversti padėti italams daugelyje karinių operacijų, todėl jie turėjo susilpninti svarbias kryptis. Taigi, padėdami italams Jugoslavijoje, jie turėjo atidėti operaciją "Barbarosa" [Vokietijos karo prieš TSRS planas] nuo gegužės, kaip buvo iš pradžių planuota, iki birželio pabaigos", — pareiškė Buranovas.
Benitas Musolinis, 1922 metais tapęs Italijos ministru pirmininku, siekė atgaivinti Italiją Romos imperijos ribose.
"Musolinio vadovaujama nacionalinė fašistų partija pamatė, kaip vokiečiai sutriuškina stipriausias armijas Europoje, ir suprato, kad būdami sąjungoje ir Vokietijos prieglobstyje, jie galėtų nuplėšti savo gabalą, o tai leistų pradėti kurti savo kolonijinę imperiją", — priminė ekspertas.
1940 metų spalio 8 dieną Italija paskelbė karą Graikijai, o 1941 metų balandžio 6 dieną — Jugoslavijai. 1941 metų birželio 22 dieną Italija dalyvavo išpuolyje prieš TSRS, o 1941 metų gruodžio 11 dieną kartu su Vokietija paskelbė karą JAV.
Italijos kariuomenė dalyvavo mūšiuose Prancūzijos pietuose, Šiaurės Afrikoje, Graikijoje ir Jugoslavijoje, bandė bombarduoti Maltą, dalyvavo kare su Etiopija. Per šias operacijas jie patyrė rimtų nuostolių, ir kartais tik vokiečių pagalba padėdavo perlaužti įvykių eigą fronte, pasakė agentūros pašnekovas.
"Italijos armija faktiškai nebuvo pasirengusi karui, nebuvo net atlikta mobilizacija, daugelis divizijų buvo nesukomplektuotos, tokios būklės jie pradėjo karą. Italijos generolai tam aktyviai priešinosi", — pareiškė ekspertas.
Musoliniui pavyko užgrobti dalį teritorijų, 1940–1943 metais Italijos okupacijoje buvo dalis Prancūzijos, Jugoslavijos, Graikijos teritorijų, taip pat 1939 metais užgrobta Albanija. Italų užmojai nesusikirto su vokiečių, kurie daugiausia žiūrėjo į Europos šiaurę ir toliau į rytus, planais.
Tačiau 1943 metais dėl Vokietijos pagalbos sumažėjimo, taip pat dėl karinių nesėkmių ir krizės užnugaryje Italija prarado didžiąją dalį okupuotų teritorijų, taip pat Siciliją.
"Viduržemio jūros regione, kur taip pat plėtėsi Italijos interesai, vyravo Britanijos įtaka, kuri buvo daug stipresnė nei Italija, turėjo galingą laivyną ir aviaciją. 1940 metų lapkričio 12 dieną britų denio aviacija puolė Italijos karinę jūrų bazę. Išpuolio metu vienas linijinis laivas buvo paskandintas ir du buvo smarkiai apgadinti, o Didžiosios Britanijos laivynas galutinai perėmė iniciatyvą Viduržemio jūroje. Tačiau ši operacija vėliau blogai baigėsi sąjungininkams, ji tapo pavyzdžiu Japonijos išpuoliui prieš Amerikos Perl Harborą 1941 metais", — pažymėjo ekspertas.
Italijos divizijos, kaip okupacinės ar pagalbinės pajėgos, buvo išsklaidytos po Graikiją, TSRS, Balkanus, Prancūziją, Šiaurės Afriką. Karas baigėsi Italijai daugybe pralaimėjimų. Visų pirma, dėl karinių nesėkmių Musolinis prarado įtaką Italijoje dar ilgai iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
1943 metų liepą Italija nusprendė prisijungti prie sąjungininkų antihitlerinėje koalicijoje ir pasitraukti iš karo. Dėl to Nacionalinė fašistų partija buvo paleista, o diktatorius buvo pašalintas iš valdžios ir areštuotas jo bendražygių.