Seimas pritarė Regioninės plėtros įstatymo projektui

Kaip pažymi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, "Regionų plėtros tarybos turi tapti tikraisiais savo regionų plėtros vadovais, prisiimdamos daugiau atsakomybės ir ieškodamos efektyviausių plėtros būdų"
Sputnik

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Ketvirtadienį Seimas pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuris šalies regionams suteiks daugiau įgaliojimų ir kompetencijų, o regionų plėtros taryboms — teisinį statusą. 

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Nausėdos siūlymui mažinti GPM

Apie tai praneša Vidaus reikalų ministerija.

Šiuo metu regionų plėtros tarybų sprendimai yra teisiškai apriboti, todėl įstatymo projekte siūloma taryboms suteikti juridinio asmens statusą. Regionų plėtros tarybos taptų institucijomis, kurios prisiimtų atsakomybę ir galėtų deleguoti funkcijas. 

Regionų plėtros įstatymas padėtų apskričių pagrindu suvienyti savivaldybes ir jas įgalinti naudotis bendru finansavimu problemoms spręsti. Tai sisteminiai pokyčiai, kurie ilgainiui sukurtų prielaidas didesniems pokyčiams, tokiems kaip pajamų nelygybės mažinimas.

"Ekonominiai skirtumai didėja, gyventojų mažėja ir regionai neturi pakankamai galių ir įrankių šiuos procesus paveikti. Regionų plėtros tarybos turi tapti tikraisiais savo regionų plėtros vadovais, prisiimdamos daugiau atsakomybės ir ieškodamos efektyviausių plėtros būdų. Tačiau norint, kad tai įvyktų, reikia esminių reformų", — teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pasak ministrės, nesant naujo Regioninės plėtros įstatymo, 2021–2027 metų finansinė perspektyva būtų formuojama senąja tvarka, t. y. kiekviena atskira ministerija ir toliau centralizuotai spręstų, kaip vystyti regionus. 

"Mūsų tikslas — skatinti regionų vystymą ir jų ekonominį augimą, racionaliai ir efektyviai panaudoti Europos Sąjungos skiriamas lėšas kiekvieno regiono strateginiams tikslams, atsižvelgiant į regionų  unikalumą ir vietos gyventojų poreikius", — teigia Tamašunienė.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai atskleidė, kad Lietuvoje valdžia yra viena iš labiausiai centralizuotų Europoje. Šiaurės šalyse regionų politika labai gražiai dera su socialine politika, ten socialinė nelygybė yra mažesnė, o Lietuvoje — auganti.