Tačiau daugelis žmonių, įskaitant ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus, mano, kad per anksti atsipalaiduoti, ir primena, kad senyvo amžiaus žmonės ir sergantys lietinėmis ligomis priklauso rizikos grupei. Be to, kol kas rekomenduojama nedalyvauti masiniuose renginiuose ir išlaikyti socialinį atstumą.
— Regina, štai ir sulaukėme, jau nuo birželio 17 dienos galima bus laisvai judėti ne tik po savo miestą ir šalį, bet ir po visą Europos Sąjungą. Mes jau net suplanavome kelionę į kurortą Ispanijoje.
— Mes vis dar baiminamės planuoti keliones. Štai ir medikai skelbia, kad vėl kyla sergamumas koronavirusu. Mes net stengiamės per šeimos šventes apriboti giminaičių skaičių. Be to, mūsų šeimoje yra senyvo amžiaus tėvai ir turime juos saugoti.
— Na, bijai vilko — neik į mišką. Ką gi ir toliau sėdėti namuose, o juk žmonės keliauja prie ežerų, upių ir į miškus? Mes darbe laikomės socialinio atstumo, o vadovai liepia ir kaukes dėvėti.
— Manau, kad tavo viršininkai elgiasi teisingai. Neduok Dieve, jei įmonėje užsikrės darbuotojas, jums vėl teks karantinuotis. O kokiam verslininkui tai patiks — skelbti prastovas, kai kiti bando atgauti prarastą pelną. Ir dar nepamiršk, kad yra žmonių, kurie kovoja su vėžiu ir jiems pagauti koronavirusą prilygsta mirčiai.
— O man kyla abejonių, kad visas šis triukšmas, kurį sukėlė virusas — aiškiai inscenizuotas pasaulio užkulisių spektaklis. Žiūrėjau vieną laidą per televiziją, ten visus faktus sudėliojo, kam reikėjo tos panikos dėl pandemijos visame pasaulyje.
— Taip pat žiūrėjau keletą panašių laidų ir skaičiau straipsnius internete. Taip pat medžiagos, įrodančios priešingą dalyką, kad šis mirtinas virusas iš tikrųjų egzistuoja. Taigi, kiekvienas turi teisę sutikti su tuo ar kitu požiūriu. Bet galų gale darau išvadą, kad geriau pasisaugoti, nei gailėtis. Juk rizikuojama brangiausiu dalyku — savo gyvybe. Aš nenorėčiau ja rizikuoti...