VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į Lietuvos užsienio reikalų ministerijos raginimą ir išreiškė nuostabą dėl hipertrofuoto Vilniaus požiūrio į istorinių įvykių vertinimą. Tai teigiama diplomatinės atstovybės pranešime.
Šių metų birželio 18 dieną Rusijos ambasados atstovas buvo pakviestas į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, kur užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis perdavė protesto notą Rusijos ambasados atstovui dėl Valstybės Dūmos deputato Aleksejaus Žuravliovo inicijuoto įstatymo projekto.
Kaip teigiama Rusijos diplomatinėje atstovybėje, Čekuolis "pamokančiai" išdėstė savo šalies požiūrį į Molotovo–Ribentropo paktą ir situaciją, susijusią su Vilniaus valstybės Dūmos įstatymo projekto vertinimu.
"Daugkartiniai kaltinimai iš Lietuvos pusės Rusijos istorijos revizionizmu dėl Tarybų Sąjungos okupacijos ir t. t. buvo pateikti Rusijos diplomatui. Jis išreiškė nuostabą dėl hipertrofuoto lietuvių požiūrio ir selektyvaus to meto istorinių įvykių, kurie pastūmėjo Sovietų Sąjungą sudaryti sovietų ir vokiečių nepuolimo sutartį, vertinimo. Buvo akcentuota, kad Lietuvai reikėtų nutraukti agresyvią retoriką prieš Rusiją ir parodyti labiau subalansuotą ir nešališką Vilniaus požiūrį į bendrą praeitį ir dabartį", — rašoma pranešime.
Ketvirtadienį Lietuvos Seimas vieningai pasmerkė "Rusijos bandymus perrašyti istoriją".
Seimas, 106 nariams balsavus už, priėmė rezoliuciją "Dėl kėsinimosi perrašyti istoriją ir kvestionuoti šiuolaikinės civilizacijos ir tarptautinės teisės pagrindus".
Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, smerkiančią "Rusijos bandymus perrašyti istoriją".
Vienas iš rezoliucijos iniciatorių, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, konservatorius Emanuelis Zingeris, pateikęs rezoliuciją, teigė, kad šis Rusijos parlamento žingsnis yra "liūdna neįtikėtina Rusijos demokratijos baigtis".
Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas gegužės 27 dieną pateikė įstatymo projektą, kuriuo ketinama atšaukti 1989 metų gruodžio 24 dienos TSRS liaudies deputatų sprendimą ir paskelbti paktą negaliojančiu Rusijos teritorijoje. Birželio 9 dieną Dūmos Užsienio reikalų komitetas pritarė projektui ir pateikė jį tolimesniam svarstymui.
Žuravliovas tvirtina, kad Sovietų Sąjunga pasirašė susitarimą su Hitlerio Vokietija "paskutinį ir vien tam, kad atidėtų agresijos prieš TSRS pradžią" ir kad "šis faktas nekelia jokių klausimų tarptautinei bendruomenei". Be to, pasak įstatymo projekto autoriaus, dekreto priėmimas "buvo dar vienas papildomas veiksnys Sovietų Sąjungos žlugimo pradžioje ir sukūrė "normatyvinį" pagrindą tolesniam Antrojo pasaulinio karo istorijos klastojimui".
Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad protokole nebuvo numatytas ir juo nebuvo nulemtas Lenkijos padalijimas, Besarabijos, Bukovinos ir Baltijos valstybių įstojimas į TSRS.
Gegužės pradžioje Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Rusijos Federacija "iškraipo Antrojo pasaulinio karo istoriją". Be to, Seimo nariai ragina Europos Parlamentą, aukščiausius kitų Europos šalių įstatymų leidybos organus ir tarptautinę bendruomenę nesitaikstyti su tuo ir "kartu priešintis dezinformacijos plitimui".
Rezoliucija taip pat pasmerkė "dezinformacijos" plitimą iš Rusijos pusės dėl Molotovo-Ribbentropo pakto "pateisinimo" ir paragino Europos Parlamentą, kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių parlamentus, tarptautines organizacijas "nesitaikyti ir drauge priešintis Rusijos istoriniam revizionizmui ir dezinformacijai".