VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Seimas bendru sutarimu po svarstymų pritarė Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama sudaryti efektyvias teisines prielaidas gydytojų savanorystės institutui Lietuvoje, kuris įteisintų gydytojų savanoriškos ir neatlyginamos medicinos praktikos galimybę tiekti kompleksinę paliatyviąją pagalbą, praneša Seimo spaudos tarnyba.
"Drįstu manyti, kad tai yra vienas iš tų projektų, kuris mus vienija. Su kolegomis inicijavome Medicinos praktikos įstatymo pataisą tam, kad mūsų teisinė bazė nesudarytų kliūčių karitatyvinei profesinei gydytojų veiklai. Juk gydytojai iš tikrųjų yra tie žmonės, kurie renkasi savo profesiją norėdami padėti, pagelbėti sergantiems žmonėms", — sakė viena iš projekto iniciatorių Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.
Jos teigimu, tokia pataisa leis gydytojams dalį savo laiko skirti neatlygintinai veiklai — darbuotis įvairiuose hospisuose ir atlikti savanorystę paliatyviosios pagalbos skyriuose bei hospisuose.
Pabrėžiama, kad įstatymu siūloma reglamentuoti, jog paliatyviąja pagalba būtų laikoma paciento, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, pasiekusia su gyvybe nesuderinamą stadiją, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, kurios palengvintų fizines ir psichologines kančias, padėtų spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas.
Taip pat projektu reglamentuojamos gydytojo vertimosi medicinos praktika savanoriškos veiklos pagrindais sąlygos.
Kartu siūloma nustatyti, jog gydytojas, išskyrus gydytoją rezidentą, turi teisę verstis medicinos praktika savanoriškos veiklos pagrindais pagal Savanoriškos veiklos įstatymą tik sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje stacionarines, ambulatorines ir (ar) dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugas, ir tik sudaręs su ja savanoriškos veiklos sutartį.
Pabrėžiama, kad gydytojas medicinos praktika savanoriškos veiklos pagrindais verčiasi pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kompetenciją.
Siūloma, kad tokie pakeitimai įsigaliotų nuo rugsėjo 1 dienos.