"Supaleckėjęs": Pavilionis sukritikavo Palucką už pasisakymus dėl BelAE

Pavilionis teigia, kad Palucko nuomonė apie Astravo atominė elektrinę iš esmės atrodo kaip parama "Kremliaus projektui"
Sputnik

VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis apkaltino Lietuvos socialdemokratų partijos lyderį Gintautą Palucką palaikant sprendimus, kurie "vieną gražią dieną gali nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus".

Lukašenka pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija pirks energiją iš BelAE

Pavilionis pasipiktino trečiadienį Palucko išsakyta nuomone dėl Astravo AE elektros pirkimo. Anot socialdemokrato, konservatoriai manipuliuoja žmonių nuomone, kuomet rengia piketus prieš Baltarusijos elektrinę. Jo manymu, Lietuvai nereikia fiziškai atsiriboti nuo Baltarusijos ir atsisakyti galimybės turėti galimai pigesnę elektros energiją šalies žmonėms ir verslui.

Pavilionis savo ruožtu tvirtina, kad panašūs Palucko pasisakymai prieštarauja Lietuvoje priimtiems įstatymams. Visų pirma jis turi omenyje 2017 metų balandžio 20 dienos "Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių" įstatymą, kurį Paluckas, Pavilionio nuomone, pavadino "beprasmiu". Už šį įstatymą, pabrėžia TS-LKD frakcijos atstovas, balsavo ir socialdemokratai.

"Siūlydamas pirkti netrukus paleidžiamo Astravo elektrą, t.y. mūsų pinigais padėti Lukašenkai plėsti šį atominį monstrą iki galimai keturių reaktorių, kurio pirmas blokas paleidžiamas be jokio rezervo jėga paims ne tik mūsų Kruonį, ilgam mus pakabins ant Maskvos energetinių kaskadų (atitinkamai ir politinės Kremliaus įtakos), pilnai sustabdys mūsų sinchronizaciją su Kontinentinės Europos tinklais, bet ir vieną gražią dieną gali nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus", — savo Facebook paskyroje rašo Pavilionis.

Be to, konservatorius atkreipia dėmesį, kad savo pasisakymais jau ne pirmą kartą Paluckas "ragina pažeisti ne tik šį įstatymą, bet ir 2017 metų Nacionalinę saugumo strategiją". Šioje strategijoje Astravo AE pripažinta kaip "kelianti grėsmę Lietuvos gyventojams ir aplinkai". Be to, Pavilionis mini ir dar vieną įstatymą, kurį, anot jo, pažeidžia Paluckas: 2017 metų birželio 15 dienos Seime priimtą įstatymą dėl "Dėl branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai".

"Taigi, Paluckas ragina palaikyti Kremliaus projektą, kuris yra valstybiniu, aukščiausiu įmanomu lygiu įvardytas kaip "nacionalinio saugumo grėsmė". Kaip galima būtų pavadinti tokį politiką? Ar ne laikas prokuratūrai susidomėti šiais Paleckio bendražygio pareiškimais?" — daro išvadą Pavilionis.

Baltarusijos ir Lietuvos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Teroras dėl Astravo AE. Lietuva tapo ekonomine agresore ir jai negėda

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.