Lietuva demonstruoja lyderystę siūlydama strateginę viziją Rytų partnerystės regionui

Pranešama, kad konferencijoje dalyvavo ES institucijų, Bendrijos šalių narių lyderiai ir Rytų partnerystės valstybių vadovai
Sputnik

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotoliniu būdu vykusioje Europos Sąjungos šalių narių ir Rytų partnerystės valstybių lyderių vaizdo konferencijoje, kuri buvo skirta ES Rytų partnerystės politikos prioritetams ir kryptims aptarti, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuva išreiškė protestą Rusijai dėl bandymų "reabilituoti" Molotovo-Ribentropo paktą

Pranešama, kad konferencijoje dalyvavo ES institucijų, Bendrijos šalių narių lyderiai ir Rytų partnerystės valstybių vadovai.

Kreipimesi į ES ir Rytų partnerystės valstybių lyderius Nausėda atkreipė dėmesį į būtinybę įvardyti aiškią Rytų partnerystės strateginę kryptį.

"Į dramatiškus pasaulinius pokyčius būtina atsakyti, brėžiant ambicingą Rytų partnerystės politiką. Turime padaryti viską, kad demokratijos, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms zona būtų ir už ES sienų, mūsų kaimynystėje. Tam įgyvendinti reikalinga aiški strateginė politikos vizija, apimanti visą Rytų partnerystės regioną. Taip pat numatomi konkretūs žingsniai judėti šios vizijos įgyvendinimo link", — sakė jis.

Prezidentas pakvietė Europos lyderius nebesitenkinti esamu status quo ir pradėti naują Rytų partnerystės politikos etapą.

Lietuvos vyriausybė nusprendė parduoti dalį Lukiškių kalėjimo

Pažangą lemiantys veiksniai — politinė valia stiprinti bendradarbiavimą tarp ES ir Rytų partnerių, strateginis ES institucijų dėmesys ir abipusis įsipareigojimas.

"Dalis Rytų partnerystės regiono šalių jau susidūrė su konvencinėmis ir hibridinėmis Rusijos agresijos apraiškomis, tad saugumo dimensija turi būti šios politikos integralia ir esmine dalimi. ES reiškia ir reikš paramą Rytų partnerystės šalių nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui", — sakė Nausėda.

Tuo pačiu šalies vadovas priminė apie ES branduolinio saugumo politiką. Nausėda kreipėsi į Baltarusijos premjerą, kviesdamas Baltarusiją bendradarbiauti su ES ir įgyvendinti streso testų reikalavimus ir rekomendacijas iki atominės elektrinės veiklos pradžios.

Prezidentas priminė, jog Lietuva griežtai atsisako pirkti elektros energiją, pagamintą nesaugioje elektros jėgainėje.

Jis išreiškė visapusišką palaikymą ES Rytų partnerėms už jų pastangas įgyvendinti reformas, siekiant suartėjimo su ES, ir pareiškė, jog tiki, kad Rytų partnerystės valstybių ekonominė integracija ir politinė asociacija su ES yra saugios, klestinčios ir vieningos Europos pamatas.

2009 metais sukurta ES Rytų partnerystės programa vienija ES šalis nares ir šešias Rytų Europos valstybes: Moldovą, Armėniją, Sakartvelą, Baltarusiją, Azerbaidžaną ir Ukrainą.