Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS

Pasak kariuomenės vado, su NASAMS sustiprėjusi Lietuvos oro gynyba "privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus"
Sputnik

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės Karines oro pajėgas pasiekė vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS, skelbia Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

Kuo arčiau Rusijos, tuo blogiau NATO: Maskva sureagavo į pratybas Baltijos šalyse

Šios sistemos įsigytos iš Norvegijos. Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS Lietuva pirko pagal ministerijos ir Norvegijos kompanijos "Kongsberg" 2017 metų spalio 26 dieną pasirašytą sutartį, kurios vertė yra 110 mln. eurų.

Sistemos pristatytos į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną. Skelbiama, kad įsigytos modernios oro gynybos priemonės priešo orlaivius galės naikinti kelių dešimčių kilometrų atstumu.

"Su šių sistemų atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS

Be to, kariuomenės pranešime teigiama, kad NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse, naudojama net ir Baltųjų rūmų apsaugai. 

Atskleidžiama, kas sudaro įsigytąją sistemą: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt.

"Perkant šias sistemas modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą", — teigiama pranešime.

Be to, Norvegijoje praėjusių metų pabaigoje jau pradėtas specialistų rengimas darbui su naująja sistema pagal Norvegijos kariuomenės ir "Kongsberg Defence & Aerospace" gamyklos sudarytą metodiką ir programas. Tolimesnis rengimas persikelia į Lietuvą, kur norvegų specialistai su Lietuvos kariais tęs darbą pačiame Oro gynybos batalione.

Kiek nulių gaus Lietuva: kuo svarbus Pentagono biudžetas Baltijos šalims

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą. 

Baltijos šalys dažnai ragina NATO partnerius stiprinti jų oro gynybą.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuva perka ginklus ir ragina aljanso partnerius nuolat likti regione, nes skleidžia mitą apie "Rusijos grėsmę" gyventojams. Tačiau būtent Vakarai telkia karinį kontingentą Rusijos pasienyje.

Maskva nuolat pabrėžia, kad Rusija nesiruošia nieko pulti, tačiau taip pat turi stiprinti saugumą, nes NATO karių skaičius prie Rusijos sienų sparčiai auga.