Kur pinigai, LRT? Vienos žiniasklaidos priemonės nepatenkintos, kad kitos turtingesnės

Lietuvos žiniasklaidoje — neregėtas skandalas. Komercinė žiniasklaida stoja į karą prieš valstybinę televiziją ir radiją
Sputnik

Europos Komisija gavo skundą, kuriame teigiama, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, naudodama valstybės lėšas, pažeidžia sąžiningos konkurencijos žiniasklaidos rinkoje taisykles. Reaguodama į tai, LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė apkaltino pagrindinę komercinę žiniasklaidą sukčiavimu ir netikrų naujienų sukūrimu vardan reitingų.

Paduokite propagandai: Lietuvos vadovas turi meduolių žiniasklaidai

Remiantis Visuomenės informavimo priemonių įstatymu, valstybinė įmonė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) vien šiemet iš valstybės iždo gaus beveik 46 milijonus eurų. Ir kiekvienais metais ši suma didėja. Tai tiesiogiai nepriklauso nuo programų reitingų ar kokybės, o nuo mokesčių ir akcizų, kuriuos renka valstybė, dydžio.

Toks solidus valstybinio pyrago gabalas, iškeptas visų mokesčių mokėtojų Lietuvoje sąskaita, jau seniai yra komercinių žiniasklaidos priemonių pavydo priežastis, nes joms tenka gyventi tik reklamuotojų ir dotacijų sąskaita. O ir reklamos kaina, atitinkamai ir žiniasklaidos pajamos, tiesiogiai priklauso nuo televizijos ar radijo kanalo ir spaudos.

Įsijungęs tam tikrą televizijos kanalą ar konkrečią radijo bangą, nusipirkęs tam tikrą laikraštį ar žurnalą, Lietuvos gyventojas įvertina leidinio žurnalistų darbą. Iš čia ir kyla nuolatinė komercinės žiniasklaidos konkurencija, kuri skatina įdomių programų bei straipsnių kūrimą. Todėl noras greičiau pateikti patikimą informaciją priverčia žurnalistus kasti žemę beieškant skandalingos ir operatyvios informacijos.

LRT darbuotojai atleidžiami nuo visų šių stresų. Kam kruopščiai dirbti, jei tavo atlyginimas jau ir taip nustatytas aukščiausiu lygiu — valstybės biudžete? Svarbiausia yra vykdyti politinės valdžios nurodymus — ką ir kaip "žlugdyti", kieno nešvarius baltinius iškelti į viešumą, o kieno nuodėmes paslėpti kiek įmanoma toliau nuo Lietuvos piliečių akių ir ausų. Būtent todėl LRT generalinio direktoriaus pareigos yra ne tiek kūrybinės ir komercinės, kiek politinės. Į šias pareigas vadovas renkamas konkurso būdu, taip pat, kaip ir bet kuris valstybės tarnautojas.

Pamenate, kas užėmė šias svarbias pareigas prieš dvejus metus? Mėgstamiausia tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės žurnalistė ir visagalė konservatorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Įdomu, kad Monika savo karjerą pradėjo būtent komercinėje žiniasklaidoje ir išaugo iki "Delfi" portalo vyriausiosios redaktorės pareigų. O iš savo politinio dievaičio — Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės — rankų ji netgi gavo valstybės apdovanojimą.

Seimas apkaltino "Delfi" faktų apie apsaugos priemonių išdavimą iškraipymu

Ir staiga — netikėtas pasitraukimas iš tokių aukštų ir gerai apmokamų pareigų 2017 metų vasarą. Žiniasklaidos aplinkoje visi nustebo. Tuomet Monika paslaptingai nusišypsojo ir pasakė tik tiek, kad ir toliau bendradarbiaus su mylimu portalu kaip laisva autorė. O dalykas, pasirodo, visai paprastas. Po šešių mėnesių Monikos vardas atsirado kandidatų į LRT generalinio direktoriaus pareigas sąraše.

Tame sąraše buvo 12 iškilių pretendentų pavardžių, tačiau dėl tam tikrų priežasčių likus šešiems mėnesiams iki konkurso Monika Garbačiauskaitė-Budrienė užtikrintai atsisakė šiltos didžiausio informacinių ir pramogų portalų vadovės kėdės. Matyt, ji iš anksto žinojo, kad laimės. O gal kas nors iš aukštųjų valdžios pareigūnų ją patikino? Imkite, Monika, šešių mėnesių atostogas ir kaupkite jėgas, kad galėtumėte veržtis į mūšį jau naujosiose tarnybinėse pareigose — valstybės pareigose.

Kad ir kaip ten būtų, šiandien būtent Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra pagrindinė veikėja politinės žiniasklaidos fronte. Beveik iš karto, pradėjusi eiti šias pareigas, ji sukūrė "tyrimų skyrių", pagarsėjusį skandalingais tam tikrų politinių atspalvių seimūnų ir ministrų demaskavimais. Šiandien "skyrius" užsiima politiniu reketu — leidžia sau drėbti purvais vienus, gražinti kitus, atkreipia dėmesį į visagalių pilkųjų kardinolų oponentų rąstus akyse, nepastebėdami rąstų savo politinių gynėjų akyse. Pati Monika, nekaltai mirkčiojanti gražiomis akimis, stebisi dėl buvusių kolegų žurnalistų iš komercinės žiniasklaidos nepasitenkinimo.

"Komercinės žiniasklaidos atstovų skundo tikslas — riboti portalą ir sumažinti LRT finansavimą. Kitaip nei komercinei žiniasklaidai, kurios vienas pagrindinių veiklos tikslų yra reitingai, LRT pirmiausia siekia atspindėti nuomonių įvairovę, teikti kokybišką, patikimą informaciją visoms visuomenės grupėms", — sakoma Garbačiauskaitės-Budrienės pranešime.

Karbauskis kreipėsi į LRT tarybą dėl LRT taikomų "dvigubų standartų"

Savo komentaruose dėl skundo LRT generalinė direktorė kone kaltina kolegas šališkumu ir, blogiausia, melagingų naujienų ir istorijų sukūrimu.

"Vis labiau fragmentuojantis informacijos kanalams, daugėjant melagienų vartotojai turi teisę į tikslią, nešališką ir patikimą informaciją, ir čia LRT vaidmuo labai svarbus. Auditorija turi teisę į prasmingą, neklikbaitinį turinį", — žiniasklaida cituoja Garbačiauskaitę-Budrienę.

Kaip ir priklauso, valstybinei televizijai nereikia siekti reitingų, kad gautų savo duonos ir sviesto gabalą, todėl ji yra sąžiningiausia. Ir nėra ko čia skaičiuoti pinigų kieno nors kišenėje!

Kas tai, jei ne spjūvis į visos Lietuvos žurnalistų bendruomenės veidą?

Įdomiausias dalykas visoje LRT pinigų istorijoje yra nepavykęs praėjusių metų nacionalinės televizijos ir radijo laidų auditas. Auditą bandė atlikti valdantieji. Ar pamenate, kaip vieningai ta pati komercinė žiniasklaida gynė LRT? Net Briuselyje išgirdo garsų Lietuvos žurnalistų bendruomenės balsą. Sakė, šalin rankas nuo nepriklausomų žurnalistų kišenių! Bet tada Seimo nariai ir vyriausybė, pasinaudodami savo konstitucine teise, tiesiog norėjo sužinoti: "Kur pinigai, Monika?"

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.