"Sodra": lėtėjo darbo užmokesčio augimas, atleisti 9 % turėjusių nedarbingumą

Net ir gaudami ligos išmokas ne visi darbuotojai išsaugojo darbo vietą. Apie 10 tūkst. buvo atleisti
Sputnik

VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Nepaisant sezoniškumo šių metų kovą–gegužę 26 tūkst. daugiau darbuotojų buvo atleista, negu priimta, apie tai rašo Socialinio draudimo fondo ("Sodros") spaudos tarnyba.

"Ekonomikos perkaitimas": Lietuvoje po COVID-19 krito kainos

Labiausiai koronavirusas paveikė vyriausio amžiaus darbuotojus. Didžiausias neigiamas darbuotojų priėmimų/atleidimų balansas tarp vyriausių 56–65 metų amžiaus gyventojų (-8300). 31–40 metų amžiaus darbuotojų grupėje atleista 3500 daugiau darbuotojų nei priimta.

Iš 80 tūkstančių gyventojų, kurie gavo ligos išmokas prižiūrėdami vaikus, kai dėl karantino buvo uždarytos ugdymo įstaigos, 60 proc. buvo 30–39 metų amžiaus. Du trečdalius jų sudarė moterys.

Ligos išmokas dėl COVID-19 sukeltos situacijos iš viso gavo 113 tūkst. gyventojų, tuo tarpu smarkiai išaugo ir žmonių, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų.

Iš viso dėl epideminės situacijos "Sodra" išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų, o per karantino laikotarpį — 206 mln. eurų, tuo tarpu praėjusiais metais per visus metus ligos išmokos siekė 311 mln. eurų.

Ekspertas: COVID-19 "tapo švelnesnis", tačiau pandemija dar nesibaigė

Net ir gaudami ligos išmokas ne visi darbuotojai išsaugojo darbo vietą. 9 proc. jų (apie 10 tūkst.) buvo atleisti.

Vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus — tai yra 5,2 proc. daugiau nei pernai. Tačiau pirmaisiais šių metų mėnesiais iki karantino metinis darbo pajamų augimo tempas viršijo 11 proc.

Be to, beveik 5 proc. (45 tūkst.) sumažėjo apdraustųjų (dirbančiųjų) skaičius, o šį birželį nedarbo išmokų gavėjų buvo 25 tūkst. (44 proc.) daugiau nei praėjusiais metais.

"Gegužę atlaisvinus dalį karantino ribojimų situacija gerėjo. Nors priėmimų ir atleidimų balansas išliko neigiamas (-1390), jis buvo ženkliai palankesnis, negu balandį, kai atleista 14 tūkst. darbuotojų daugiau negu priimta. Ir nors moterų gegužę vis dar atleista daugiau, negu priimta, vyrai įžengė į teigiamą teritoriją (+700)", — rašoma pranešime.

Taip pat praėjusį mėnesį stabilizavosi gyventojų, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų, skaičius, ir nuo 58 tūkst. iki 46 tūkst. sumažėjo tėvų, gaunančių ligos išmokas už vaiko priežiūrą.

Paaiškėjo, kurių vietų Lietuvos gyventojai labiausiai bijo po karantino

Gegužės mėnesį buvo nemažai sričių, kur daugiau darbuotojų priimta nei atleista — ūkinių prekių prekyboje, statybose, maitinimo sektoriuje. Pokyčius ypač pajuto statybų darbininkai, padavėjai, kiemsargiai.

Vis dėlto, liko sričių, kuriose atsigavimas lėtesnis — gegužę daugiau darbuotojų atleista nei priimta krovininio kelių transporto sektoriuje, pašte, mažmeninėje maisto prekių prekyboje, o daugiau darbų prarado nei atrado vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, biurų viešbučių valytojai, buhalteriai.

"Karantinas turės įtakos "Sodros" biudžetui. Vien per tris karantino mėnesius ligos išmokų skyrėme daugiau nei 200 mln. eurų, kai palyginti pernai per visus metus išmokėjome 311 mln. eurų. Augs ir išlaidos nedarbo išmokoms. Kita vertus, sulėtėjęs gyventojų darbo pajamų augimas bei socialinio draudimo įmokų atidėjimai verslui lems ir mažesnes "Sodros" įplaukas", — sakė "Sodros" direktorė Julita Varanauskienė.