VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Seimas ketvirtadienį balsų dauguma panaikino draudimą be specialaus leidimo atlikti kratas teisėjų gyvenamosiose ar tarnybinėse patalpose, automobiliuose. Seimo posėdis buvo transliuojamas Lietuvos Seimo YouTube kanale.
Parlamentarai balsavo dėl normos, kad "draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus" pašalinimo iš Teismų ir Konstitucinio Teismo įstatymų.
Palaikyti šią pataisą raginanti Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pažymėjo, jog tokiu būdu bus įgyvendinama visų asmenų lygybė prieš įstatymą.
Savo ruožtu liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad šio teisėjų imuniteto panaikinimas kenkia teismų sistemai ir jų nepriklausomumui. "<...> dabar yra braukiama ši nuostata, kuri užtikrina imunitetinę apsaugą Konstitucinio Teismo teisėjams ir Konstitucinio Teismo teisėjo namuose, darbo vietoje, automobilyje galės būti bet kada, bet kokiu sugalvotu pagrindu pradėtos kratos, paieškos, poėmiai ir taip toliau žinant, arba ir nežinant pačiam Konstitucinio Teismo teisėjui. Aš manau, mes dar giliau neriame į politikų kišimąsi į Konstitucinio Teismo darbą ir matant visą bendrą kontekstą aš tikrai negaliu balsuoti už šį įstatymą", — pažymėjo jis.
Už šias Teismų įstatymo pataisas balsavo 101 parlamentaras, nepritarė 1, susilaikė 16.
Šių teisės aktų pakeitimų Seimas ėmėsi po to, kai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad įstatymuose numatytos teisėjų neliečiamybės ribos, o būtent draudimas atlikti pas juos kratas, yra platesnės nei numato Konstitucija, todėl jai prieštarauja.
Dėl teisėjų imuniteto ribų į Konstitucinė Teismą pernai gruodį kreipėsi Seimas. Parlamentarai taip reagavo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad atliekant kratą pas teisėją ir asmens kratą būtinas Seimo, o tarp Seimo sesijų — prezidento sutikimas, nes krata suvaržo asmens laisvę. Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė Konstitucija, kuri draudžia be Seimo ar prezidento sutikimo varžyti teisėjų laisvę, ir Teismų įstatymu, kuris detalizuoja draudimą atlikti kratą pas teisėjus.