VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Donaldas Trampas pasibaigus karantinui priėmė pirmąjį svečią iš užsienio — Lenkijos prezidentą Andžejų Dudą. Šis aukščiausiojo lygio susitikimas buvo atidžiai stebimas Berlyne: jis bandė suprasti, kada Amerikos kariuomenė bus perkelta iš Vokietijos į Lenkijos teritoriją. Tačiau Trampas ir Duda neįvardijo konkrečių skaičių ir planų. Kokia yra naujų Vašingtono ir Varšuvos susitarimų esmė, aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibrahimova.
Abejotinas favoritas
Lenkijos vadovas kasmet lankosi JAV. Darbotvarkė praktiškai nesikeičia: Trampas ir Duda aptaria, kaip sustiprinti karinį, energetinį ir ekonominį bendradarbiavimą. Amerikiečiai tradiciškai giria lenkus už indėlį į NATO, žada sumažinti jų priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių ir Varšuvą vadina "vertinga Europos partnere".
Dabartinio susitikimo intrigą sustiprino tai, kad jis vyko likus porai dienų iki Lenkijos prezidento rinkimų. Remiantis nuomonės apklausomis, Duda vis dar yra favoritas, tačiau per karantiną jo reitingas smuko. Iš tikrųjų balsavimas buvo planuotas gegužės 10 dieną, ir valstybės vadovo populiarumas pavasarį viršijo 60 procentų. Tačiau dabar tam pritaria mažiau nei pusė rinkėjų, antrasis rinkimų turas yra neišvengiamas.
Pagrindinis Dudos konkurentas yra Varšuvos meras Rafalas Tšaskovskis. Jis turi 20 proc. Opozicijos atstovo priešrinkiminė kampanija grindžiama valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" ekonominės ir socialinės politikos kritika. Tšaskovskis teigė, kad dėl netinkamai apgalvotos karantino strategijos apie milijonas lenkų liko be darbo.
Opozicija taip pat nesidžiaugia, kad siekdama suartėjimo su amerikiečiais, Lenkija sugriovė santykius su Briuseliu. Dabar gali kilti problemų gaunant lėšų iš Europos fondų. Tšaskovskis Dudą vadina nesavarankišku politiku: neva, visus sprendimus priima parlamente esantis konservatorių lyderis Jaroslavas Kačinskis. Prezidentas į kritiką reagavo vangiai, tačiau prieš balsavimą jis pradėjo elgtis ryžtingiau. Norėdamas pakelti reitingą, jis išvyko į JAV. Be to, per metus Lenkijos ir Amerikos santykiuose susikaupė daug klausimų.
Signalas Rusijai
Pagrindinė ne tik Varšuvos, bet ir daugumos Europos šalių tema yra ta, ar Amerikos kariuomenė tikrai persikels iš Vokietijos pas lenkus. Prieš pat Dudos vizitą JAV prezidentas patvirtino, kad amerikiečių kontingentas Vokietijoje bus sumažintas 9,5 tūkst. Trampas neatmetė galimybės kai kuriuos vienetus perkelti į kaimyninę Lenkiją, tačiau tiesioginių susitarimų su Duda nebuvo. Asmeninis susitikimas sudėjo visus taškus ant "i".
"Lenkija įvykdė pažadą skirti du procentus BVP aljanso gynybos išlaidoms. Dalis mūsų pajėgų iš Vokietijos grįš namo, kita dalis vyks į kitas Europos šalis. Viena iš jų yra Lenkija", — po susitikimo su Duda sakė Trampas.
Lenkijos vadovas savo ruožtu priminė, kad jau keletą metų prašo Amerikos išplėsti savo karines pajėgas šalyje. Dabar vakariniuose Lenkijos regionuose tarnauja daugiau nei penki tūkstančiai amerikiečių karių. Tačiau Vašingtonas ir Varšuva to nereglamentuoja tiesiogiai, tik per NATO bloką.
Duda lobizuoja nuolatinės JAV bazės įsteigimą, žada ją pavadinti "Fort Trump". Amerikiečiai dar nepateikė konkretaus atsakymo. Jų neįtikina Lenkijos politikų baimė, kad Rusija dislokuos "Iskander" raketas Kaliningrado srityje. Vašingtonas mano, kad net ir esant tokiam scenarijui aljanso pajėgų Europoje bus pakankamai.
Praėjusiais metais Duda ir Trampas pasiekė kompromisą: Vašingtonas pažadėjo padidinti kontingentą Europoje tūkstančiu žmonių. Dabar prezidentai susitarė, kad Varšuva priims dar tūkstantį Amerikos karių.
"Sprendimas persikelti į Lenkiją yra signalas Rusijai, kuri bando paveikti Europos politiką", — bendrą sprendimą paaiškino Trampas.
Kalti vokiečiai
Rusija nėra vienintelė "grėsmė saugumui", kurią aptarė Trampas ir Duda. Vašingtonas yra rimtai susirūpinęs dėl Vokietijos valdžios institucijų politikos. Ir ne tik dėl to, kad Berlynas ignoruoja reikalavimą padidinti NATO gynybos išlaidas iki dviejų procentų BVP.
Baltieji rūmai piktinasi, kad nepaisant sankcijų grėsmės, Vokietijos valdžia dalyvauja tiesiant Rusijos dujotiekį "Nord Stream-2". "Vokietija moka Maskvai milijardus už energiją, o mes turėtume apsaugoti vokiečius nuo Rusijos? Netvarka", — sakė Trampas likus kelioms dienoms iki susitikimo su Duda. Ir vėl jis paminėjo Lenkiją kaip pavyzdį.
Varšuva, kitaip nei Berlynas, visomis jėgomis stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. Kaip alternatyvą Lenkijos valdžios institucijos svarsto amerikiečių suskystintas gamtines dujas (SGD). Eksperimentinis mėlynojo kuro tiekimas prasidėjo prieš dvejus metus. SGD, pasak Lenkijos valstybės pareigūnų, neva yra pigesnės už rusiškas žaliavas.
Trampas ir Duda sutarė, kad SGD gabenimas į Lenkiją įsibėgės iki 2022 metų. Norint tai padaryti, Luizianoje statomi terminalai. Varšuva pažadėjo perparduoti Amerikos dujas Ukrainai, jei nebus problemų su logistika.
Lenkijos valdžia jau išsiuntė tam tikrą kiekį SGD į Kijevą. Šis su dėkingumu priėmė kaimynų pagalbą ir išreiškė viltį, kad ateityje amerikietiškas kuras padės Europai amžiams atsikratyti Rusijos dujų. Nepaisant to, tiek Lenkija, tiek Ukraina toliau perka energijos išteklius iš Maskvos.
Kitas aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas — sprendimas plėtoti branduolinę energiją Lenkijoje. Per dvidešimt metų Varšuva planuoja pastatyti šešis atominės energijos blokus, o amerikiečiai su tuo padės.
Lenkija — ne botagas
Varšuvos universiteto dėstytojas Michalas Patrikas Sadlovskis pastebi: visi iš šio susitikimo tikėjosi daug daugiau.
"Lenkija tikėjosi, kad amerikiečiai perkels reikšmingą kontingentą iš Vokietijos ir pagaliau atsiras konkretūs žingsniai kuriant visavertę JAV karinę bazę. Varšuva taip pat tikėjosi susitarimo dėl karinės technikos. Kol kas viskas liko žodžių lygyje", — aiškina ekspertas.
Lenkija supranta sunkumus tarp JAV ir Vokietijos, tačiau jie nenori elgtis kaip mušėjai su botagais. "Dabar Varšuva yra atsvara tarp Trampo ir Merkel ir mums svarbu užmegzti savarankiškus santykius su JAV ir Vokietija", — įsitikinęs Sadlovskis.
Derybos vyko atsižvelgiant į rinkimų kampaniją Lenkijoje ir tai, pasak eksperto, turėjo įtakos diskusijos eigai: "Duda mano, kad lenkai labai vertins jo draugystę su Trampu. Tačiau visi kandidatai į valstybės vadovo postą palaiko bendradarbiavimą su Vašingtonu. Taigi, vizitas į JAV nepadarys didelės įtakos situacijai".
Jei Duda nepralaimės pirmajame ture, tada antrajame gali pralaimėti. Ir čia, pasak Sadlovskio, Amerikos prezidentas nepadės.
Ginčytinos iniciatyvos
MGIMO Europos studijų centro tyrėjas Artiomas Sokolovas mano, kad JAV kariuomenės perkėlimas iš Vokietijos paveiks Lenkijos ambicijas.
"Pretenzijos į ištikimiausio ir vertingiausio JAV sąjungininko statusą Europoje bus tęsiamos. Kontingento perkėlimas sustiprins Varšuvos pozicijas tiek pagal Višegrado ketverto (Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija), tiek ir Trijų jūrų iniciatyvoje", — pabrėžia ekspertas.
Anot politologo, keli tūkstančiai JAV karių Lenkijoje nesukels didelio Maskvos susirūpinimo: "Didėjančios karinės NATO pajėgos prie Rusijos sienų gali išprovokuoti tik veidrodines priemones, pirmiausia pasienyje, Kaliningrado srityje".
Sokolovas daro išvadą: Trampo sprendimas perkelti kariuomenę į Lenkiją yra dar vienas žingsnis, kenkiantis Europos saugumo sistemai.