Verta paminėti Europos požiūrį į šios problemos sprendimą: jei Vašingtonas tokiais atvejais ieškotų eilinio "Irako", kurio naftą būtų galima skubiai "išlaisvinti" vardan demokratijos, Briuselis yra kviečiamas išnaudoti būsimą naftos trūkumą kaip pasiteisinimą paspartinti perėjimą prie ekonomikos be anglies kaip neseniai paskelbto EK "Žaliojo kurso" dalį.
"Remiantis nauja mokslinių tyrimų ataskaita, kitą dešimtmetį Europa gali susidurti su naftos trūkumu, todėl perėjimas prie mažai anglies išskiriančių energijos išteklių bus dar aktualesnis. Dokumente perspėjama: naftos gavyba gali sumažėti greičiau nei ES priklausomybė nuo iškastinio kuro, o tai padidina artėjančios degalų tiekimo krizės ir rimto rinkos kainų šoko tikimybę. Prancūzijos ekspertų grupės "Shift Project" ataskaitoje teigiama, kad "naftos atsargų piko" prieš didelėms ekonomikoms pereinant prie švaresnių energijos šaltinių pasiekimo rizika yra "dar viena priežastis sukurti pasaulį be naftos".
"Pasaulis be naftos" — tai vis dar tam tikro religinio mito, o ne realiosios ekonomikos, sfera, tačiau problema, kurią nurodo prancūzų tyrėjai ir norvegų ekspertai iš "Rystad Energy", yra visiškai reali, nors jų prognozių detales galima ir reikia ginčyti.
Europos Sąjungos prognozuojama naftos apokalipsė yra tokia: dabar mažai kas investuoja į naftos gavybą, nes daugelį naftos kompanijų gąsdina mažėjančios kainos, o pritraukti papildomą kapitalą, reikalingą naujų laukų atradimui ir plėtrai, labai sunku — ir todėl, kad investuotojai yra susirūpinę dėl kainų šuolio, ir todėl, kad aktyvistai stengiasi bet kokias investicijas į angliavandenilių gamybą ir perdirbimą padaryti nuodingą įvaizdžio ir politiniu požiūriu. Dėl to jau akivaizdu, kad pasaulis ir toliau naudoja naftą, tačiau ateityje jos visiems neužteks — ne tiek todėl, kad nafta "baigiasi", kiek todėl, kad globaliame lygmenyje į šį sektorių nebuvo investuota pakankamai pinigų, o šis nepakankamas finansavimas prasidėjo 2016 metais.
Didžiosios Britanijos žiniasklaidos ir Prancūzijos politinių aktyvistų cituojami "Rystad Energy" ekspertai mano, kad ateityje tiek posovietinėje erdvėje, tiek Afrikoje gamyba mažės, o tai gali lemti "kainų šoką" (tai yra, staigų kainų padidėjimą) Europos naftos rinkoje. Rusijos atveju vargu ar reikia žvelgti į ateitį su tokiu pesimizmu, nes vietinės įmonės gana atsakingai tęsia išteklių bazės plėtrą ir investuoja į gamybos plėtrą net ir žemų naftos kainų sąlygomis. Tačiau pasauliniu lygmeniu padėtis krypsta į "pasaulio deficito" scenarijų su visomis pasekmėmis.
Šiame kontekste verta pažvelgti į šokiruojančią ne siaurų sričių ekspertų ir Europos aplinkosaugos aktyvistų, bet didelio amerikiečių banko "JPMorgan" — struktūros, kuriai lažybos dėl būsimų ekonominių įvykių ir finansų bei prekių rinkų elgesio yra pagrindinis pajamų šaltinis, — prognozę.
Amerikos CNN kanalas primena žiūrovams, kad dar prieš koronaviruso epidemiją "JPMorgan" numatė naujo kylančių naftos kainų ciklo pradžią ir, nepaisant epidemijos, kuri tiesiogine to žodžio prasme sunaikino dalį juodojo aukso paklausos, bankų analitikai ne tik nepakeitė savo nuomonės apie šios rinkos perspektyvas, bet net padarė išvadą, kad po epidemijos kainų kilimo tikimybė dar padidėjo.
"Remiantis "JPMorgan" birželio 12 dienos ataskaita, naftos perteklius rinkoje virsta "esminiu tiekimo trūkumu". Labiausiai tikėtinas scenarijus, anot "JPMorgan", yra tai, kad "Brent" naftos kaina kils iki 60 USD už barelį, kad būtų skatinamas gamybos augimas. Ataskaitoje nenurodyta tikslesnė optimistinio scenarijaus kaina, tačiau (naftos ir dujų rinkos Europoje ir Vidurio Rytuose krypties vadovas) Kristianas Malekas CNN Business sakė, kad JPMorgan kovo mėn. paskelbta optimistinė naftos kainos už 190 USD už barelį prognozė vis dar galioja. Jis mano, kad šis scenarijus tapo dar labiau tikėtinas: Kristianas Malekas, kuris nuo 2013 m. prognozavo naftos kainų kritimą, dabar nurodo į labai didelį deficitą, kuris, manoma, galėtų kilti 2022 metais ir sudaryti 6,8 milijono barelių per dieną iki 2025 m., nebent OPEC ir kitos šalys (gamintojos) pradėtų gaminti daug daugiau naftos".
Kaip teisingai pažymi CNN, daugelis didelių naftos kompanijų, tokių kaip "BP", "Shell", "Total" ir "ConocoPhillips", nusprendė atidėti didelio masto investicijas į naujus naftos projektus, ir apskritai investicijos į naują produkciją 2020 metais sumažėjo iki rekordiškai mažų 383 milijardų JAV dolerių, t. y. iki minimumo per pastaruosius 15 metų. Atsižvelgiant į tai, kad bet kokiam dideliam tokio pobūdžio projektui nustatyti ir plėtoti reikia daug metų, net jei investicijų į įprastinę naftos gamybą lygis smarkiai padidėtų reaguojant į kylančias kainas iki 60 USD arba 80 USD, mažai tikėtina, kad pavyks išvengti struktūrinio deficito laikotarpio.
Be abejo, išlieka rizika, kad Europos Sąjunga ir kiti naftos vartotojai iš anksto imsis veiksmų kurti energetikos ir transporto sistemą, kuriai nereikia tokio kiekio naftos. Dėl daugelio ekonominių ir technologinių priežasčių sukurti tokią sistemą (ypač greitai) greičiausiai neįmanoma net ir tokiai galingai struktūrai kaip šiuolaikinė ES. Bet net jei visi planai sukurti naują "žaliąją" ekonomiką bent kiek pasiseks, Rusijai tai bus tik naudinga. Jau rašėme, kad pagrindinė naujos ekonominės tvarkos Europoje kūrimo viltis yra vandenilio kaip energijos šaltinio naudojimas, bent jau taip rašoma Europos Komisijos oficialiuose dokumentuose ir ekonominėse programose. Tačiau net Vakarų analitikai pripažįsta, kad norėdama įgyvendinti šią ambicingą programą ES turės padidinti gamtinių dujų importą iš Rusijos.
Apskritai, įgyvendinant scenarijus, kuriuos sudarė Prancūzijos ekspertai ir Amerikos finansininkai, Europos Sąjunga turės tik vieną pasirinkimą: pirkti arba brangią Rusijos naftą, arba brangias rusiškas dujas. Abu variantai bus gana naudingi Rusijos ekonomikai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.