Šventasis Kirilas Aleksandrietis gimė apie 376–380 m., mirė 444 m. Nuo 412-ųjų jis pradėjo eiti Aleksandrijos arkivyskupo pareigas. Šventasis laikėsi griežtų gyvenimo taisyklių, išsiskyrė karštu būdu.
Pasižymėjo savo kova su eretiku Nestorijumi, kuris, tapęs Konstantinopolio arkivyskupu, pradėjo neigti dieviškąją Jėzaus prigimtį ir nepripažino Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos titulo. Kirilo Aleksandriečio iniciatyva 431 metais buvo sušauktas Bažnyčios Efeso susirinkimas, kuriame pasmerktas Nestorijaus mokymas, o Mergelė Marija paskelbta Dievo Motina.
Šio iškilmingo pareiškimo tikslas buvo įtvirtinti Dievo Sūnaus įsikūnijimo tikrumą, kuriuo suabejota dėl Nestorijaus erezijų. Aplinkybių verčiamas Kirilas daug rašė apie Įsikūnijimą. Šiuo kritiniu laikotarpiu tvirtas tikėjimas ir nuolatinis mąstymas apie doktriną jį įkvėpė be galo turtingai ir giliai kristologinei sintezei.