Dar vienas bandymas sustiprinti antirusišką isteriją rinkimų Amerikoje belaukiant buvo atliktas įtakingiausio užjūrio leidinio "The New York Times" puslapiuose.
Būtent taip žiniasklaida surengė dar vieną išpuolį prieš Rusiją, siekdama diskredituoti Donaldą Trampą ir pasiekti, kad Rusijai būtų įvestos naujos sankcijos. Šį kartą pretekstas buvo pasirinktas tikrai "egzotiškas". Remdamasi nuorodomis į savo šaltinius, Amerikos žvalgyba tvirtina: "Rusija slapta pažadėjo apdovanojimus Afganistano kovotojams už JAV kariuomenės sunaikinimą. Trampo administracija ištisus mėnesius galvojo, ką daryti su šokiruojama žvalgybos išvada".
Amerikiečių požiūriu, tuo atveju, jei jie patikėjo "The New York Times", situacija atrodo siaubinga ir nepaprastai žeminama: šiame pasaulio paveiksle paaiškėja, kad Rusija veikia kaip amerikiečių kareivių galvų ir lavonų rinkėja Afganistane, o Afganistano kovotojai tampa "amerikiečių kailių medžiotojais", iškeisdami nužudytus "jankius" į kruvinus rublius, ir tai tariamai vyksta dėl visiško Trampo administracijos neveiksnumo.
Baisu įsivaizduoti, kokias emocijas patiria šalies, įpratusios save laikyti pasaulio hegemone, skaitytojai, skaitydami šias labiausiai gerbiamo Amerikos laikraščio ištraukas:
"Pareigūnai teigė, kad žvalgybos informacija apie faktus buvo pasidalinta su prezidentu Trampu, ir Nacionalinio saugumo taryba aptarė šį klausimą kovo pabaigoje vykusiame tarpžinybiniame susitikime. Pareigūnai sukūrė galimybių sąrašą — pradedant diplomatinio skundo pateikimu Maskvai ir baigiant daugybe griežtų sankcijų ir kitų galimų atsakymų. Tačiau, pasak pareigūnų, Baltieji rūmai dar nepatvirtino jokio žingsnio. Operacija, kuria siekiama paskatinti žudyti JAV ir kitas NATO kariuomenes, būtų reikšmingas ir provokuojamas eskalavimas to, ką JAV ir Afganistano pareigūnai vadina Talibano rėmimu iš Rusijos, ir tai bus pirmas kartas, kai išaiškinta, kad Rusijos šnipų padalinys surengė išpuolius prieš Vakarų kariuomenę".
Dėl šio žiniasklaidos "kaltinamojo akto" Rusijai, kurį sudarė "The New York Times", pasak neįvardytų Amerikos saugumo pareigūnų, verta padaryti keletą įrašų paraštėje.
Pirma: gavę akivaizdžią žiniasklaidos, logistinę, diplomatinę ir informacinę paramą, kurią JAV, įskaitant Amerikos žiniasklaidą, teikė teroristams, kurie pradedant nuo 1990 metų nužudė tūkstančius Rusijos piliečių, JAV neturėtų jokios moralinės teisės skųstis, net jei jų kariškiai, kurie yra tiesioginiai užsienio teritorijos okupantai, iš tikrųjų taikė "apsiausto ir durklo" metodus.
Be to, Rusijai pareikštų kaltinimų įrodymų skaičius jau tradiciškai lygus nuliui.
Antra pastaba: Apskritai Amerikos valdžia, ypač ta jos dalis, kuriai Niujorko žurnalistai jaučia neslepiamą simpatiją dėl jos "imperializmo" ir rusofobijos, šimtu procentų yra šiandienos Afganistano, kaip neišspręstos terorizmo problemos, kūrėja.
Puikiai įrodytas afganistaniečių (ir ne tik) teroristų judėjimų, kuriuos organizavo amerikiečių specialistai, gavę amerikiečių pinigus ir amerikiečių ginklus, sukūrimo faktas. Verta prisiminti, kad, pavyzdžiui, prieš gerai žinomus 2001 metų įvykius ponas bin Ladenas daugelį metų buvo mėgstamas Amerikos žiniasklaidos ir politikų. Pasirodo, JAV pirmiausia sukuria sąlygas pilietiniams karams, masinėms žudynėms ir teroro suklestėjimui įvairiose šalyse, o kai dėl nenumatytų šių veiksmų padarinių gali prasidėti JAV kariuomenės žūtis ir JAV gėda tarptautinėje arenoje (o JAV neseniai faktiškai pasidavė Afganistane, sudariusios neįtikėtinai žeminamą taiką su Talibanu), tada iškart iš Amerikos žiniasklaidos ir karinio komplekso pasigirsta riksmas, kad dėl visko kalta Rusija ir jai turi būti paskirtos skubios sankcijos.
Tačiau yra gerų naujienų. Kadangi anksčiau visuomenės pasitikėjimas JAV teisėsaugos agentūrų "nutekėjimais", kurie reguliariai skelbiami tokiuose leidiniuose kaip NYT ar "The Washington Post", buvo toks didelis, kad paskelbimo faktas beveik iškart privertė Trampo administraciją "susimokėti ir atgailauti" bei skubiai įvesti naujas sankcijas Rusijai, kad bent kiek pateisintų save visuomenės akyse. Tuo tarpu dabar situacija atrodo visiškai kitaip.
Matyt, ilgi "Rašageito" metai ir absoliučiai nepagrįsti kaltinimai ir suklastotos bylos su antirusiška kompromituojama medžiaga padarė savo darbą: nemažas Amerikos visuomenės segmentas nebetiki savo žiniasklaida ir galios struktūromis, o politikai gali sau leisti ne tik tiesiogiai kaltinti autoritetingiausias žiniasklaidos priemones meluojant, bet ir elgtis pagal šiuos vertinimus.
Prezidentas Donaldas Trampas į įtarimus atsakė Twitter: "The New York Times" melagienos turėtų atskleisti "anoniminį" šaltinį. Aš lažinuosi, kad jie to negali padaryti, šio "žmogaus" greičiausiai išvis nėra!"
Laikinai einantis JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas Ričardas Grenelas (Richard Grenell) ta pačia proga netgi pasiginčijo socialiniame tinkle su Kongreso nariu iš Demokratų partijos, apkaltinęs jį žvalgybos informacijos panaudojimu politiniams tikslams:
"Aš niekada negirdėjau apie tai. Ir šlykštu, kad ir toliau politizuojate žvalgybą. Jūs ko gero, nesuprantate, kaip patikrinami neapdoroti žvalgybos duomenys. Dalinės informacijos skleidimas žurnalistams iš anoniminių šaltinių yra pavojingas, nes tokie žmonės kaip tu manipuliuoja ja siekdami politinės naudos."
Bent jau tos "New York Times" straipsnio dalies, susijusios su prezidento veiksmais, oficialus neigimas jau paskelbtas, tarp kita ko ir Amerikos žvalgybos atstovų. Aišku, kad teoriškai viskas taip ir turėtų veikti, tačiau net ir toks niūrus normalumas yra tikras stebuklas pagal šiuolaikinės Amerikos standartus.
Beje, jei Amerikos žurnalistai nori pažvelgti į tikruosius JAV saugumo pajėgų žmogžudystės kurstytojus, tuomet jiems reikia pasižiūrėti į veidrodį. Atlygis už lavonus — juk jis ne visada yra materialus, o praktika rodo, kad šlovės ar visuomenės pritarimo gavimas dažnai yra daug veiksmingesnė paskata terorizmui nei net labai didelės pinigų sumos. "The New York Times" ir kitos Amerikos žiniasklaidos priemonės, demonizuojančios ir dehumanizuojančios Amerikos policijos pareigūnus, taip pat konservatyvių vertybių rėmėjus ir "trampistus", iš tikrųjų žada savotišką "emocinį atlygį" tiems, kurie jiems taikys emocinį, psichologinį — ir negalima atmesti galimybės, kad fizinį smurtą. Neseniai vykusių riaušių metu nužudytų Amerikos policijos pareigūnų kraujas, beveik visos Amerikos žiniasklaidos kurstymai aiškiai yra liberalių ir progresyvių Amerikos žurnalistų rankose.
Tačiau Amerikos policijos gyvenimas tokiems žurnalistams tikrai nesvarbus, o jie nori apraudoti amerikiečių kareivių lavonus tik tada, kai šiomis ašaromis galima skatinti antirusiškas sankcijas ar Demokratų partijos interesus.
Nenuostabu, kad tiek JAV, tiek pasaulyje vis mažiau norinčių tikėti tokiomis žiniasklaidos struktūromis. Apskritai pagrindinis sąmokslas prieš Amerikos įtaką ir didybę buvo organizuotas tik dalyvaujant "The New York Times" redaktoriams. Galima būtų pasiūlyti jiems premiją, tačiau jie visą darbą atliks nemokamai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.