VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Šalies informacinę erdvę stebintys Lietuvos kariuomenės (LK) ekspertai atkreipė dėmesį, kad šaliai panaikinus karantiną ir suvaldžius pirmąją COVID-19 bangą, pastarąjį mėnesį fiksuojama du kartus mažiau klaidinamos informacijos, susijusios su koronavirusu, nei kovo ar balandžio mėnesiais.
Didžiausia grėsme išlieka socialinėje medijoje itin didelį informacinį triukšmą kurianti klaidinga informacija, kuri dažnai yra skleidžiama pačių žmonių, jiems to nežinant.
LK duomenimis, nuo vasario 1 dienos iki birželio 18 dienos nustatyti 1484 klaidinamos informacijos apie COVID-19 atvejai. Dažniausiai klaidinga informacija skleidžiama "rusų, lietuvių ir anglų kalbomis".
"Dezinformacijos taikiniai ir tikslai išlieka nepakitę. Tai — noras kiršinti visuomenę, sudaryti Lietuvos kaip atsilikusios ir vangiai funkcionuojančios valstybės vaizdinį, menkinti valstybinį potencialą ir pasiekimus, diskredituoti valstybingumą, valdžią ir jos priimamus sprendimus, narystę NATO, Europos Sąjungoje ir mūsų sąjungininkus", — rašoma pranešime.
Pasak LK Strateginės komunikacijos departamento atstovo, vyr. ltn. Mažvydo Kunevičiaus, didžiausi klaidingos informacijos ir konspiracinių teorijų srautai vis dar išlieka tose pasaulio valstybėse, kur koronaviruso situacija sunkiai valdoma.
"Dezinformacija, klaidinančios ir konspiracinės teorijos bei žinutės naudojamos ir paplitusios būtent tokiose valstybėse vis dar pasiekia ir mūsų informacinę erdvę, tačiau dėl stabilizuotos situacijos, tikėtina, mažesnio domėjimosi ir grįžtančio įprastinio gyvenimo ritmo šios žinutės nepasiekia didelių auditorijų ir yra transliuojamos mažo patikimumo tinklalapiuose, grupėse ar bloguose", — sakė Kunevičius.
Jo teigimu, šalies informacinėje erdvėje ir visuomenėje COVID-19 temą keičia kiti žmonėms rūpimi klausimai bei domėjimasis artėjančiais valstybinės reikšmės įvykiais, pavyzdžiui, rinkimai, ekonominė situacija, visuomeniniai ar socialiniai klausimai, tarptautiniai judėjimai bei situacija kitose valstybėse.
Kunevičius pažymėjo, kad ir toliau daugiausiai atvejų nustatoma socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip Facebook, YouTube.
Specialistai skatina lietuvius atsirinkti informacinius kanalus, tikrinti naujienas bent keliuose oficialiuose naujienų portaluose, nesirinkti socialinės medijos kaip pirminio informacijos gavimo šaltinio ir nepasiduoti provokacijoms.