VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pakomentavo Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos atsakymą po masinės žuvų žūties Nemune, netoli Gardino.
Lietuvos ministerijos vadovas komentarą paskelbė savo Facebook puslapyje.
Pasak Mažeikos, kolegos iš Baltarusijos "greitai atsakė" į notą. Atsakyme patikinta, kad priežastys susijusios su oro sąlygomis (karštis, liūtys, žaibai). Taip pat buvo pastebėta, kad padėtis dabar stabilizavosi, o pagal jų pateiktus duomenis, deguonies kiekis net šiek tiek viršija normą.
Pasak Lietuvos ministerijos vadovo, karštas oras tikrai galėjo būti deguonies trūkumo priežastis. Tačiau liūtys ar žaibai — vargu.
"Kaip vargu, ar labai moksliškai pagrįstas būtų baltarusių naudotas metodas situacijai stabilizuoti — chlorkalkės. Yra šaltinių, kurie teigia, kad chorkalkių naudojimas galėtų padidinti deguonies kiekį, bet labiau įtikinantis mūsų ekspertų skeptiškas požiūris dėl šių medžiagų naudojimo: jos tinkamesnės kaip dezinfekcinė priemonė — nors kai kurie junginiai neklasifikuojami kaip pavojingi vandens aplinkai ir aplinkoje greitai suyra (išgaruoja), tačiau yra nemenkas dirgiklis odai ir gleivinėms", — pažymėjo Mažeika.
Birželio antrojoje pusėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Nemune, netoli Gardino, žuvo daugybė žuvų ir kitų upių faunos atstovų. Gardino regiono gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos komiteto specialistai teigė, kad situacija susidarė dėl oro sąlygų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nedelsiant buvo paragintas dalyvauti tyrime dėl to, kas įvyko, o Seimas pareikalavo kompensacijos iš Baltarusijos, jei būtų nustatyta, kad Lietuvos gamta patyrė nuostolių.
Pirmieji Nemuno vandens mėginių rezultatai parodė, kad deguonies koncentracija vandenyje yra žemiau ribinių verčių, bet virš kritinių verčių, o tai svarbu žuvų išgyvenimui. Vandens temperatūra mėginių ėmimo metu buvo gana aukšta — apie 20–21 laipsnį.
Lietuva taip pat atliko vandens tyrimus Nemune, tekančiame Alytaus ir Druskininkų apylinkėse. Mėginiuose nebuvo sunkiųjų metalų, lakiųjų organinių junginių, policiklinių aromatinių angliavandenilių, ftalatų, chlorfenolių, polichlorintųjų bifenilų arba jų praktiškai nebuvo.
Ekotoksiškumo tyrimai taip pat parodė, kad Nemuno vanduo Lietuvos teritorijoje yra nekenksmingas vandens organizmams.