VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Nepaisant neigiamų ekonominių padarinių, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, Lietuva ketina laikytis gynybos išlaidų didinimo plano skirti 2,5 proc. nuo BVP gynybai iki 2030 metų. Tai pranešė "TASS" su nuoroda į Lietuvos vadovą Gitaną Nausėdą, kalbėjusį ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje, surengtoje jo pirmiesiems prezidentavimo metams aptarti.
"Manau, kad tai [įsipareigojimas dėl 2,5 proc. — Sputnik] yra teisingas sprendimas, sunkiai įgyvendinamas, jei nesieksime, kad BVP perskirstymas per biudžetą būtų didesnis", — sakė jis.
Nausėda taip pat pabrėžė, kad kartu su gynybos finansavimu turėtų didėti ir išlaidos socialinei sferai.
Vilnius vykdo savo įsipareigojimus NATO, skirdamas du procentus BVP karinėms išlaidoms. Iki 2030 metų Lietuvoje planuojama skirti 2,5 procento BVP. Pažymima, kad nuo 2010 iki 2019 metų Lietuvos gynybos biudžetas išaugo 232 procentais. Kai kurie Lietuvos politikai nepritaria didėjančiam karinės srities finansavimui, pažymėdami, kad šios lėšos gali būti skirtos socialiniams poreikiams tenkinti.
Lietuvos valdžia nuolat skelbia "Rusijos grėsmę". Atsižvelgdama į tai, Lietuva siekia savo teritorijoje dislokuoti kuo daugiau Vakarų aljanso karių ir technikos, taip pat perka ginklus.
Tuo tarpu Rusija ne kartą pareiškė, kad nesiruošia nieko pulti, o Šiaurės Atlanto aljansas naudojasi kai kurių Vakarų šalių isterija, kad padidintų karinių kontingentų ir technikos skaičių rytiniame flange.
Kaip pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministerija, aljanso gynybos išlaidos yra 20 kartų didesnės nei Rusijos.