VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Lietuvoje skrydžių skaičius per pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 48,5 proc. iki 65 tūkst., praneša Lietuvos skrydžių valdymo tarnybos "Oro navigacija" spaudos tarnyba.
Tranzitinių skrydžių per Lietuvą skaičius sumažėjo 49 procentais ir sudarė tik 48,7 tūkst. Didžiąją dalį skrydžių vykdė Rusijos bendrovė "Aeroflot" (5,5 tūkst.). Po jo "Finnair" (3,4 tūkst.), "Airbaltic" (2,9 tūkst.), "Lufhansa" (2,8 tūkst.) ir oro linijų bendrovė "Rossiya" (2,2 tūkst.).
Sausio–birželio mėnesiais populiariausios kryptys buvo Kaliningradas–Sankt Peterburgas ir Frankfurtas–Seulas — atitinkamai 1,5 tūkst. ir 1,4 tūkst. skrydžių. Taip pat tranzito rinką rėmė skrydžiai tarp Kaliningrado ir Maskvos bei tarp Frankfurto ir Šanchajaus.
"Pasauliniai tyrimai rodo, kad keleivių nuomonė dėl skrydžių lėktuvu keičiasi, tačiau du trečdaliai tyrimuose dalyvavusių respondentų teigia, kad ateityje ketina savo kelionėms rinktis kitą transporto rūšį. Tai parodo, kad terminalinių skrydžių rinkoje padariniai bus juntami kur kas ilgiau", — sakė įmonės laikinasis vadovas Marius Beliūnas.
Į šią kategoriją penkerius lyderius įtraukė "Ryanair" (2,6 tūkst. skrydžių), "airBaltic" (1,6 tūkst.), "Wizzair" (1,3 tūkst.), LOT (1,1 tūkst.) ir SAS (856 skrydžiai). Populiariausios pusės metų kryptys buvo skrydžiai iš Vilniaus į Rygą (1057), Varšuvą (747) ir Minską (504).
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius lėktuvai daugiausia kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste. Jame buvo aptarnauta 11 tūkst. orlaivių, tai yra 51,7 proc. mažiau nei per pirmąjį 2019 metų pusmetį. Trys tūkstančiai orlaivių buvo aptarnauta Kauno oro uoste, šiek tiek daugiau nei tūkstantis Palangos oro uoste, 1,3 tūkst. — Šiauliuose.
Oro eismas buvo sustabdytas koronaviruso pandemijos metu. Respublikos valdžia jį pamažu atnaujina, tačiau priklausomai nuo epidemiologinės padėties neįmanoma skristi į ir iš visų šalių be apribojimų.