Moterų krepšinio turnyras Maskvoje buvo tik antrasis per olimpinių žaidynių istoriją. Viskas prasidėjo 1976 metais Monrealyje, kur sovietų komanda lengvai įtvirtino savo kaip lyderės poziciją pasaulio krepšinyje. Šioje rinktinėje žaidė ir Angelė Rupšienė. Ją į Maskvos olimpines žaidynes pasiėmė TSRS nacionalinės komandos vyriausioji trenerė Lidija Aleksejeva. Be to, sovietų komandoje buvo net dvi krepšininkės iš Vilniaus "Kibirkšties" (antroji buvo Vida Beselienė) komandos, kuri 1980 metais, verta pažymėti, užėmė tik šeštąją vietą TSRS čempionate. Tuo pat metu daugkartinei šalies čempionei Rygos TTT rinktinėje atstovavo tik Uljana Semionova. Tiesa, vien jos buvimas aikštelėje tiesiogine prasme priplodavo konkurentus prie grindų.
Maskvos olimpinių žaidynių moterų krepšinio turnyras sovietų komandai buvo dar lengvesnis nei prieš ketverius metus. Juk į Maskvą neatvyko pagrindinės varžovės — amerikietės, nebuvo Puerto Riko komandos ir Pietų Amerikos rinktinių, o su likusiaisiais TSRS komanda susidorojo į vienus vartus: grupėje antrąją vietą pelniusią Bulgariją Sovietų komanda nugalėjo +38, Jugoslaviją — +35, Vengriją įveikė +58, Kubą — +39, Italiją išvis — +66. Finalas liepos 30 dieną su bulgarėmis netikėtumų taip pat neatnešė — 104:73 TSRS naudai.
Angelė Rupšienė toje komandoje, nors ir buvo pati žemiausia (tik 168 centimetrai, palyginti su Semionovos 210 cm), tačiau buvo viena gerbiamiausių žaidėjų. Įrodymai? O šios žvaigždžių kompanijos, kurios niekas pasaulyje negalėjo įveikti, kapitonės titulas nėra argumentas? Ji žaidė nacionalinėje komandoje nuo 1971 metų, ir, kas įdomu, beveik visada jos su latve Semionova buvo kambariokės. Jos ir šiandien palaiko santykius, pasitaikius progai visuomet susitinka.
Olimpiniame turnyre Maskvoje Rupšienė vidutiniškai rinko po 6,8 taško per rungtynes ir uždarė 30 geriausių "snaiperių" sąrašą. Kartu su Tatjana Ovečkina (beje, pasaulio ledo ritulio garsenybės Aleksandro Ovečkino motina) Angelė taip pat buvo geriausia sovietinės komandos įžaidėja.
Beselienės indėlis į TSRS nacionalinės komandos pergalę taip pat buvo gana solidus. Jos geriausios rungtynės Maskvoje buvo žaidimai su italėmis ir vengrėmis, kuriuose Vida atnešė atitinkamai 14 ir 13 taškų savo komandos naudai. Vidutiniškai jos rodiklis 1980 metų Olimpinėse žaidynėse buvo 7,5 taško per vienerias rungtynes.
Moterų krepšinio turnyro MVP pripažinta Uljana Semionova. Kitoms komandos žaidėjoms konkuruoti su ja buvo sunku. Ji buvo vienintelė, per pusę mačų surinkusi "double-double", o vidutiniškai per rungtynes surinkdavo 21,8 taško ir atlikdavo devynis atkovotus kamuolius.
Angelė Rupšienė galėjo sudalyvauti ir trečiose olimpinėse žaidynėse ir greičiausiai, siekdama šio tikslo, krepšinyje užsilaikė iki 1984 metų, kai ji su "Kibirkštimi" iškovojo ketvirtąją per savo karjerą TSRS čempionato bronzą. Tačiau atsakomasis 1984 metų Los Andžele vykusių žaidynių socialistinio bloko šalių boikotas neleido pasiekti šio tikslo. Kitaip nei daugelis Lietuvos sportininkų, Angelė niekur neišvažiavo, šiuo metu gyvena Vilniuje.
Vida Beselienė iki 1983 metų žaidė TSRS nacionalinėje rinktinėje ir pagaliau iškovojo pasaulio čempionės vardą. Savo karjerą ji baigė 1988 metais, o žlugus TSRS, su šeima emigravo į Izraelį. Ten ji pradėjo vadovauti vaikų sporto mokyklai (Rišon Leciono mieste) ir šiek tiek žaidė vietos komandoje. Po skyrybų 1990 metų pabaigoje ji ištekėjo antrą kartą (jau už amerikiečio) ir persikėlė į JAV. Būdama 47 metų, ji pagimdė antrą dukrą, dabar gyvena Majamyje.