Jam teks pakeisti savo pyktį į gailestingumą dabartinės valdančiosios koalicijos partijoms ir nusigręžti nuo konservatorių ir liberalų. Kodėl? Paaiškins Sputnik Lietuva.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda yra asmeninis sąjungininkas, o Lietuva yra strateginė Lenkijos partnerė. Dar kartą išrinktas Lenkijos prezidentas Andžejus Duda taip pareiškė praėjus vos kelioms valandoms po sunkios pergalės rinkimuose. Pats Nausėda suskubo į Varšuvą asmeniškai pasveikinti savo draugą ir kartu paminėti 610-ąsias Žalgirio mūšio metines.
Nausėdai, matyt, yra ypatinga garbė tapti įtakingiausios posovietinės valstybės — Europos Sąjungos narės — "geriausiu draugu". Draugiškos aistros polėkyje Dudai net buvo suteikti įgaliojimai kalbėti Lietuvos vardu su pačiu JAV prezidentu Donaldu Trampu. Jis per Lenkijos prezidentą perdavė linkėjimus Nausėdai ir pagyrė jį už uolumą, su kuriuo lietuviai išleidžia savo pinigus amerikiečių ginklams pirkti. Ypač JAV prezidentui patinka, kad Vilnius įvykdė ir planuoja viršyti pagrindinį NATO finansinį kriterijų — išleisti mažiausiai du procentus BVP armijos ir karinio jūrų laivyno reikmėms.
Vilnius, atsiliepdamas į pagyrimus iš užsienio, vėl pažadėjo padidinti šį skaičių iki 2,5 proc. 2030 metais.
Vilniaus ir Varšuvos suartėjimas yra bene vienintelė Nausėdos sėkmė tarptautinėje arenoje pirmaisiais jo valdymo metais. Per tą laiką Lietuva keletą kartų garsiai palaikė Lenkijos prezidento iniciatyvas, už kurias jį barė Europos Parlamente ir Europos Komisijoje. Pačiam Dudai, susirėmus su Briuseliu ir Berlynu, svarbi bet kokia parama. Net Baltijos šalių limitrofai, kurių įtaka ES apsiriboja tik pašėlusia rusofobija, o ne ekonomine galia.
Taigi, Lietuvos prezidentas, karštos draugystės su Duda skatinamas, vis labiau veda savo šalį tarp Europos kūjo ir Amerikos priekalo. Bet būtent nuo Europos Sąjungos vadovybės lojalumo labai priklauso visų Lietuvos gyventojų finansinė gerovė.
Ar naujas draugas yra geresnis už du senus?
Tačiau yra dar vienas reikšmingas Nausėdos ir Dudos draugystės minusas. Ir tai liečia ne užsienio, o vidaus politiką.
Visais savo veiksmais ir kalbomis pirmaisiais savo valdymo metais Nausėda bandė įrodyti ištikimybę ir atsidavimą konservatoriams ir liberalams, padėjusiems jam tapti prezidentu. O artėjančiuose Seimo rinkimuose rudenį, atrodo, "patriarcho jauniklių pergalė" yra Nausėdos svajonių viršūnė. Bet jei taip atsitiks, tai gali būti Lietuvos ir Lenkijos draugystės pabaigos pradžia. Kodėl? Pabandykime paaiškinti.
Konservatoriai yra aršiausi Lietuvos lenkų tautinės mažumos priešai. Tai dar kartą atvirai patvirtino nominalus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) lyderis Gabrielius Landsbergis. Aišku, kad dvasinis konservatorių lyderis, Gabrieliaus senelis Vytautas, buvo, yra ir bus tituluojamas "prezidentu".
Taigi, Gabrielius Landsbergis jau pareiškė, kad po rinkimų konservatoriai yra pasirengę dirbti koalicijoje su visomis politinėmis jėgomis, išskyrus Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą, kuriai, beje, Andžejus Duda teikia moralinę paramą visais įmanomais būdais.
O žinant nacionalistines Lenkijos prezidento nuotaikas, galima manyti, kad Varšuvoje Landsbergio pareiškimas nebuvo pamirštas. Jie taip pat nepamiršo, kad būtent Lietuvos konservatoriai skėlė žeminamą antausį Lenkijos prezidentui Lechui Kačinskiui, likus kelioms valandoms iki tragiškos jo mirties netoli Smolensko 2010 metų balandžio 10 dieną. Valdančioji konservatorių-liberalų koalicija kliudė priimti įstatymus dėl lenkų mažumos tautinės tapatybės išsaugojimo Kačinskio vizito Lietuvoje metu. Sputnik Lietuva apie tai jau pasakojo skaitytojams.
Cugcvangas Nausėdos politinėje karjeroje
Jei konservatoriai vėl ateis į valdžią Lietuvoje rudenį, dėl tolesnio Lietuvos ir Lenkijos santykių atšilimo kils daug klausimų. Taigi, galimai iškovoję pergalę Seimo rinkimuose, konservatoriai sukels pavojų asmeninei Nausėdos ir Dudos draugystei.
Ką pasirinks Lietuvos prezidentas? Lenkijos draugą ar savo politinę priedangą Lietuvoje? Abiem atvejais pats Nausėda mirs kaip politikas.
Visiškai perėjęs į Varšuvos pusę, prezidentas rizikuoja pakišti Lietuvai koją santykiuose su pagrindiniu maitintoju — Briuseliu. O kalbant apie konservatorius, Lenkija gali įkišti pagalį į ratus strateginiams Lietuvos integracijos į Europos energetikos ir transporto rinkas projektams. Ir net jei elektros tinklų sinchronizavimo, dujotiekių tiesimo ir "Rail Baltica" geležinkelio tiesimo projektai bus sėkmingai įgyvendinti, lenkai gali tiesiog "užspausti lietuvius energijos kainomis ir tranzito mokesčiais".
Juk Lietuva, atsijungusi nuo BRELL energijos žiedo, daugiausia priklausys nuo Lenkijos, o visi transporto srautai, jungiantys Baltijos šalis su Europa, eina per Lenkiją. Beje, Mažeikiuose esanti bendrovė "Orlen Lietuva" taip pat priklauso lenkams. O Lietuva jau viešai atsisakė pigios elektros energijos iš statomos Baltarusijos AE.
Beje, už tai reikia padėkoti ir Lietuvos konservatoriams, garsiausiai šaukiantiems apie "Astravo grėsmę".
Taigi, rudenį Nausėdos administracija turėtų linkėti pergalės ne savo politiniams mecenatams — konservatoriams ir liberalams, o... Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.