VILNIUS, liepos 24 — Sputnik. Rugpjūčio 1–2 dienomis Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" atliks dalinį technologinį izoliuoto darbo bandymą, kurio metu bus testuojama šalies elektros energijos generatorių veikla ir pasirengimas reaguoti į sistemos režimo pokyčius.
Pažymėta, kad Lietuvos vartotojams šis bandymas poveikio neturės.
Planuojama, kad bandyme dalyvaus didieji elektros gamintojai — "Orlen Lietuva" elektrinė, Lietuvos elektrinės septintasis ir devintasis blokai, Kauno termofikacinė elektrinė, Panevėžio elektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Bandymo metu dažnio ir įtampų valdymui bus naudojama jungtis su Lenkija "LitPol Link". Tinklo dalyje, kur bus atliekamas bandymas, "Litgrid" dispečeriai savarankiškai valdys dažnį.
Pasak "Litgrid" sistemos valdymo centro vadovo Gintauto Monkevičiaus, pagal numatomą bandymo scenarijų, elektrinės bus paleistos esant įprastinei tinklo būklei ir tuomet jis bus izoliuojamas bei pradės veikti salos režimu. Praėjusiais metais taip pat vyko tokio pobūdžio izoliuoto darbo bandymas, kurio metu buvo testuojama elektrinių veikla, jas įjungiant dirbti iš karto salos režimu.
"Mes dirbame pagal patvirtintą planą, kad laiku būtume pasiruošę sinchroniniam darbui su kontinentine Europa. Siekdami užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimą veikimą, tokio pobūdžio sistemos bandymus pagal poreikį planuojame vykdyti ir toliau", — sako Monkevičius.
"Litgrid" iš anksto informavo rinkos dalyvius apie planuojamą bandymą per "Nord Pool" elektros biržos sistemą. Bandymo metu prekyba "LitPol Link" nebus vykdoma, bei prekyba į Lietuvos pusę per "NordBalt" nuolatinės srovės jungtį su Švedija bus apribota iki 300 MW (maksimali galia 700 MW). Taip pat nebus vykdoma ir komercinė Kruonio HAE veikla.
Baltijos šalims ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, šių metų rugsėjo mėnesį yra planuojamas Kaliningrado izoliuoto darbo bandymas.
Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".
Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.
Tuo pat metu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.