VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Lietuvoje norima Sausio 13-ąją paskelbti šventine Laisvės gynėjų diena, tuo metu nedarbo diena ją svarstoma padaryti vietoj jau esamos šventės, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spaudos tarnyba.
Šis klausimas buvo aptartas ir jam buvo pritarta trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje.
Jei Sausio 13-oji bus paskelbta švenčių diena, šią dieną piliečiams nereikės dirbti. Tačiau Lietuvoje jau dabar yra daugybė nedarbo dienų, kurios, kaip pabrėžia Vyriausybė, daro neigiamą poveikį ekonomikai ir biudžetui.
Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama įvesti ne naują poilsio dieną, bet pakeisti ją jau esama.
Trišalės tarybos posėdyje buvo nuspręsta Sausio 13-ąją paskelbti oficialia švente vietoj lapkričio 2 dienos — Vėlinių. Ši data buvo tarp nedarbo dienų 2019 metais. Pirmosiomis lapkričio dienomis įprasta aplankyti artimųjų kapus, o lapkričio 1-oji, Visų šventųjų diena, yra nedarbo diena.
Lietuva, kaip pažymėjo Darbo ministerija, yra viena iš ES valstybių narių, kurioje valstybinių švenčių skaičius yra didžiausias. Šiuo metu jų yra 16. Tik Bulgarijoje ir Vengrijoje po 17 poilsio dienų. Bendras valstybinių švenčių vidurkis Europos Sąjungoje — 12.
Skaičiuojama, kad viena nedarbo diena respublikos valstybės biudžetui kainuoja 50 milijonų eurų.
Jei Seimas rudens sesijoje sutiks paskelbti Sausio 13-ąją nedarbo diena, šis įstatymas įsigalios nuo 2021 metų sausio 1 dienos.
1991 metų sausio 13 dienos įvykiai
1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Lietuvos prokuratūra iki šiol nepagrįstai tvirtina tai. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Joje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių.
Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai.
Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta daugiau kaip 60 skundų dėl nuosprendžio. Byla turėjo būti pradėta nagrinėti dar šių metų pavasarį, tačiau dėl karantino ir sunkios padėties su koronavirusu respublikoje ji buvo atidėta iki rudens.
Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.