VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Donaldas Trampas norėtų, kad derybose būtų Vladimiras Putinas, o Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas) nurodo, kad neįmanoma kalbėtis su Rusijos vadovu dėl Ukrainos problemos. Kremlius atsako, kad visai nesiekia dalyvauti G7 ir norėtų "branduolinio penketuko", penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, posėdžio. Labiausiai tikėtinas įvykių plėtros scenarijus — RIA Novosti medžiagoje.
"Saugumas — ne prekė"
Vokietija ir JAV šiais metais mini 65-ąsias diplomatinių santykių metines. Aljansas tarp Vašingtono ir Berlyno yra laikomas euroatlantinio saugumo garantu. Tačiau jubiliejus gali būti nustelbtas.
Vasaros pradžioje tapo akivaizdu, kad JAV prezidentas neblefuoja ir tikrai ruošiasi išvesti 9500 Amerikos karių iš Vokietijos. Pagrindinė priežastis yra Vokietijos valdžios institucijų nenoras didinti išlaidas Šiaurės Atlanto aljansui. Baltieji rūmai nėra patenkinti tuo, kad Berlynas atsisako sumažinti muitus amerikietiškoms prekėms.
"Trampas painioja NATO su prekybos organizacija. Saugumas nėra prekė ir gali būti tik abipusis", — Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer bandė prieštarauti Amerikos vadovui. Bet veltui.
"Jei vokiečiai nori būti mūsų ginami, tegu susimoka skolas ir padidina įmokas į NATO biudžetą", — atkirto buvęs Amerikos ambasadorius Berlyne Ričardas Grenelis (Richard Grenell). Trampas su juo sutiko.
Europos Sąjungos energetinio saugumo klausimu taip pat nėra vienybės. Amerikiečiai ir toliau tvirtina, kad "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream" padidins europiečių priklausomybę nuo rusiškų dujų ir sukels politinę riziką.
Vokiečiai nesutinka, jiems nepatinka Vašingtono kišimasis. Amerikiečiai laikosi savo pozicijos ir įveda naujas sankcijas Rusijos energetikos projektų Europos dalyviams.
"Kova su Kinija"
Panašu, kad Berlynas ir Vašingtonas sutarė dėl Maskvos: nepripažinti Krymo susivienijimo su Rusija, paremti Kijevą konflikte pietryčių Ukrainoje. Tačiau kitais klausimais pastaruoju metu atsirado neatitikimų.
Praeitą savaitę Valstybės departamentas paskelbė apie sąjungos prieš Kiniją planus. Be to, Maikas Pompėjas pasiūlė čia įtraukti ir Maskvą. Prezidentas Trampas prisiminė idėją pakviesti Vladimirą Putiną į rugsėjį vyksiantį G7 viršūnių susitikimą. Ir nors apie G8 atkūrimą nekalbama, tai yra gera proga aptarti anti-Kinijos aljansą — taip, matyt, samprotaujama Vašingtone.
Vokietija remiasi kitokia logika. Angela Merkel mano, kad Kinija iš tiesų tampa "dideliu užsienio politikos iššūkiu" ne tik JAV, bet ir Europai. Tačiau, pasak kanclerės, kol kas nė viena šalis nesugeba atsispirti KLR.
"G7 valstybių transformacija į anti-Kinijos aljansą neatitinka Berlyno interesų", — teigė Merkel. Ji vis dar abejoja, ar verta vykti į viršūnių susitikimą JAV pandemijos įkarštyje.
Vokietijos diplomatijos vadovas Heikas Masas kategoriškai priešinasi Trampo ketinimui pakviesti Putiną į aukščiausiojo lygio susitikimą.
"Krymas ir karinė konfrontacija pietryčių Ukrainoje turėjo įtakos Rusijos pašalinimui iš G8. Kol šie klausimai bus išspręsti, nematau galimybių atkurti Maskvos narystės tokiu formatu", — sakė jis.
Ir pridūrė: tai nereiškia, kad dialogas neįmanomas. Masas pabrėžė, kad be Rusijos negalima daryti jokios pažangos sprendžiant konfliktus Ukrainoje, Sirijoje ir Libijoje.
Į diskusiją sureagavo ir Maskva. Užsienio reikalų ministerija ir Federacijos taryba atmetė dalyvavimą visose antikiniškose asociacijose, pabrėždamos, kad bendradarbiavimas su Kinija yra Rusijos prioritetas.
"Septynetas tapo Vakarų pasaulio vienybės demonstravimo priemone, tačiau nustojo kurti naujus sprendimus. Rusija visada yra pasirengusi bet kokio formato dialogui, tačiau tik esant būtinai dalyvių lygybės sąlygai", — sakė Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas.
Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad Maskva nesiekia grįžti į G7.
"Rusija patenkinta G20 efektyvumu, kuris geriau atitinka šiuolaikinę ekonominę realybę", — aiškino Peskovas.
Tai buvo pripažinta ir G7. Vladimiro Putino iniciatyva surengti penkių valstybių — nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių — susitikimą taip pat sukėlė nemažą susidomėjimą.
"Tarptautiniuose reikaluose susikaupė daug neaiškumų, kuriems reikia nuolatinio pirmaujančių pasaulio šalių, oficialių branduolinių valstybių dėmesio. Todėl toks susitikimas, mano manymu, yra savalaikis, paklausus ir būtų naudingas", — savo idėją komentavo Rusijos prezidentas.
Buvo išvengta ilgų diskusijų dėl "penketo viršūnių susitikimo" formato ir darbotvarkės. JAV, Prancūzija, Kinija, Didžioji Britanija palaikė Rusijos pasiūlymą ir sutarė, kad yra ką aptarti.
Preliminariai numatytas "penkių valstybių viršūnių susitikimas" rugsėjį. Dėl pandemijos neatmetama vaizdo konferencijų galimybė. Dabar nustatomas diskusijų temų ratas. Žinoma, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas situacijai konflikto regionuose, strateginių ginklų kontrolei ir bendrai kovai su terorizmu.
Pragmatiškas požiūris į Rusiją
Džordžo Maršalo saugumo studijų Europos centro ekspertas Palas Dunajus interviu RIA Novosti įspėja apie skubotas išvadas. Dabartinius JAV ir Vokietijos prieštaravimus daugeliu tarptautinių klausimų, įskaitant Rusijos dalyvavimą G7, ekspertas vadina "žodžių karu".
"Berlynas bando išvengti viešų nesutarimų su Vašingtonu. Vokietija supranta, kad visus Trampo veiksmus dabar lemia Amerikos rinkimų kampanija. JAV prezidentas bando parodyti ryžtingumą NATO sąjungininkų atžvilgiu, net jei tai daro žalą euroatlantiniam saugumui. Tačiau svarbiausiais klausimais — ar tai būtų "Nord Stream-2", ar Amerikos kariuomenės buvimas Vokietijoje, ar sąveika su Rusija — Vokietijos vadovybė aiškiai išreiškia savo poziciją", — aiškina Dunajus.
Spekuliacijas aplink artėjantį G7 aukščiausiojo lygio susitikimą ekspertas vertina kaip iš piršto laužtas. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad beveik visi G7 nariai ne kartą pripažino, jog beprasmiška bandyti spręsti globalias problemas be tokių regioninių galių kaip Kinija, Indija, Pietų Afrika ir Brazilija. ES taip pat supranta svarbų Rusijos vaidmenį sprendžiant daugelį Vidurio Rytų konfliktų, pabrėžia Dunajus.
"Europa į Rusiją žiūri pragmatiškai, ko negalima pasakyti apie Ameriką. Trampo retorika dėl Putino kvietimo į G7 aukščiausiojo lygio susitikimą yra ne kas kita, kaip populistinis žingsnis. Vokietija bent jau energetikos aspektu susijusi su Maskva. Ir čia Berlyno pozicija yra labai aiški: nepaisant Vašingtono spaudimo, vokiečiai neatsisakys "Nord Stream-2". Net jei jis bus baigtas vėliau", — patikslina ekspertas.
Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas mano, kad G7 šiuo metu nėra geriausios formos, o Rusija nėra vienintelis nesutarimų objektas.
"Septynių šalių grupė priversta nuolat lyginti save su G20. Ir ne jų naudai. Tačiau diskusija apie Maskvos dalyvavimą artėjančiame viršūnių susitikime vis dar įdomi. Tai rodo, kad Vakarai suvokia neišvengiamą konfrontaciją su Kinija. Rusijos grįžimas į šį formatą galėtų patvirtinti jos priklausymą Vakarams. Tai taip pat reikštų, kad mes vis dar orientuojamės į Šiaurės Atlanto civilizacijos vertybes. Bet greičiausiai Rusija nesutiks su tokia geopolitine adaptacija", — sako Kortunovas.
Ekspertai sutiko, kad vidinis pertvarkymas ir tikslų apmąstymas nėra pats geriausias laikas G8 atgaivinti. Penkių valstybių viršūnių susitikimas yra daug perspektyvesnis. Nuolatiniai JT Saugumo Tarybos nariai ne visada girdi vienas kitą diskusijose. Gali būti, kad asmeninis valstybių vadovų susitikimas pakeis situaciją.