VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Europos Sąjunga neturi kuo atsakyti į JAV grasinimus taikyti sankcijas įmonėms, kurios užsiima dujotiekio "Nord Stream-2" statyba, nes tam Briuseliui reikalinga bendra pozicija dėl Rusijos, sakė Vienos universiteto Eurazijos studijų centro mokslo koordinatorius, Saugumo politikos instituto mokslo direktorius Aleksandras Dubovis RIA Novosti.
Anksčiau Austrijos naftos ir dujų korporacijos OMV vadovas Raineris Zelė (Rainer Seele) kalbėjo, kad būtina suduoti "politinį atsaką" į Vašingtono grasinimus taikyti sankcijas šioms bendrovėms.
Anot politologo, JAV puoselėja savo interesus ir savo specifinę strategiją Europos energetinio saugumo srityje, o Europos Sąjunga neturi aiškios savo bendrų interesų vizijos: ES, ypač prancūziškai ir vokiškai kalbančioje aplinkoje, dažnai diskutuojama apie vadinamąją strateginę autonomiją, tačiau klausimas neišeina iš pokalbių lygio ir taip bus dar ilgai.
"Kol nebus aiškios ES politinės valios, supratimo, kuria kryptimi ES judės ateityje, kaip ji turėtų užmegzti ryšius su savo pagrindiniais partneriais ir kaimynais, kaip turėtų atrodyti ES politika Rusijos ir energetikos sektoriuje — kol tai tęsis, bus sunku kalbėti apie tai, ką galėtų padaryti ES. Šiuo metu tai iš tikrųjų nedaug, galima sakyti — nieko. Galite laukti rinkimų JAV, bet nemanau, kad situacija kažkaip pasikeis: jei ateis į valdžią demokratai, JAV politika ES atžvilgiu nesikeis, tik retorika bus švelnesnė", — teigė Dubovis.
Jo nuomone, Europos Sąjunga yra atsidūrusi sunkioje padėtyje. Viena vertus, ji turi apsaugoti "Nord Stream-2" projekte dalyvaujančių valstybių ir įmonių interesus, taip pat būtina atsižvelgti į ilgalaikius interesus Europos Sąjungos energetikos sektoriuje, o tam reikalingas "Nord Stream-2" įgyvendinimas. Tuo tarpu ES taip pat turi atsižvelgti į Rytų Europos ES valstybių narių interesus, nes jos mano, kad Rusija yra pagrindinė grėsmė jų interesams.
"Be to, nepaisant Vašingtono spaudimo, reikia būti ypač atsargiems, kad nebūtų apsunkinti santykiai su JAV. Tai labai sunki užduotis, ir kaip ją išspręsti, manau, kad ES šiuo metu aiškiai nesupranta. Galiausiai Vokietijos pozicija bus lemiama. Jei Berlynas mano, kad "Nord Stream-2" atitinka besąlyginius ilgalaikius interesus, aš manau, kad projektas bus baigtas", — pridūrė ekspertas.
Be to, politologas pažymėjo, kad Vokietijos padėtis taip pat yra sunki: jei ji stipriai propaguos savo interesus ir darys žalą ES Rytų Europos valstybių pozicijai, tai tikrai atsilieps, ir artimiausiu metu.
"Dabar ES turi stengtis paremti diplomatines derybas "Nord Stream-2" klausimu, nepagilinti ir nepadaryti dar didesnės žalos santykiams su JAV, nes tai neatneš nieko gero", — apibendrino agentūros pašnekovas.
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, Ukrainai ir daugeliui kitų Europos šalių.