Tyrimas atskleidė, kokią reikšmę sveikai gyvensenai teikia Lietuvos gyventojai

Paaiškėjo, kad didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai
Sputnik

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Paprašyti dešimtbalėje sistemoje įvertinti, kiek jiems svarbi sveika gyvensena, Lietuvos gyventojai vidutiniškai jai "rašo" aštuonetą – 7,8 balo, o sveiką gyvenseną kaip asmeniškai labai svarbų prioritetą nurodo 41 proc. respondentų – jie skyrė 9 arba 10 balų.

Apklausa atskleidė, kur dažniausiai susižaloja gyventojai

Tokius rezultatus rodo tyrimų bendrovės "Rait" liepos mėnesį atlikta apklausa, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Tik kiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) apklaustųjų sveikos gyvensenos svarbą įvertino mažesniu balu nei 7, o aukščiausią balą – dešimt – skyrė ketvirtadalis. Tyrimas rodo, kad vidutiniškai didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai.

Paprašyti įvardinti, kokių sveikos gyvensenos praktikų jie asmeniškai laikosi, didžiausia dalis (89 proc.) respondentų nurodė asmeninę higieną, 7 iš 10-ies minėjo saikingą alkoholio vartojimą arba jo atsisakymą, du trečdaliai (66 proc.) išskyrė sveiką mitybą, dar beveik tiek pat – fizinį aktyvumą.

Tyrimą inicijavusio Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovė Gražina Belian pažymėjo, kad sveikos gyvensenos aktualumą sustiprino ir koronaviruso pandemija.

"Apklausa parodė, kad sveika gyvensena yra vis svarbesnė Lietuvos žmonėms. Tikėtina, kad jos aktualumą sustiprino ir šiuo metu visame pasaulyje kilusi sveikatos krizė, tačiau pastaraisiais metais augantis visuomenės rūpestis sveika mityba, fiziniu aktyvumu, žalingų įpročių atsisakymu taip pat buvo labai matomas: iš bėgikų ir dviratininkų skaičiaus gatvėse, populiarėjančių sveikatos temų žiniasklaidoje", – sako Belian.

Visgi tuo pačiu ji pažymi, kad kai kurie tyrimo dalyvių atsakymai atspindi rimtas visuomenės sveikatos problemas. Pavyzdžiui, mažiausiai respondentų apklausoje minėjo, kad rūpinasi savo psichine sveikata. 

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi antrajai COVID-19 bangai

"Su emocine sveikata susijusios temos Lietuvoje išlieka skaudi problema – kai kuriose visuomenės grupėse kalbėtis apie tai vis dar tabu. To pasekmes, deja, matome sergamumo depresija, savižudybių statistikoje. Tai sveikatos aspektas, kuriam privalome skirti daug dėmesio", – sako Belian.

Tyrime taip pat siekta išsiaiškinti, kiek šalies gyventojai pasitiki įvairių sveikatos ekspertų patarimais ir rekomendacijomis. Daugiau nei pusė – 56 proc. – apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad pasitiki šalies sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių specialistų (medikų, mokslininkų, sveikatos srities tarnautojų) pateikiama su sveikata susijusia informacija. Tai, kad tokia informacija nepasitiki, sakė tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.). Trečdalis laikėsi neutralios pozicijos. 

Didžiausią visuomenės pasitikėjimą sveikatos klausimais yra įgiję gydytojai ir medicinos specialistai – jų pateikiamų rekomendacijų sakė klausantys 79 proc. apklausos dalyvių. 60 proc. pasitiki mokslininkais ir akademikais, 38 proc. – šeimos draugais ir artimaisiais.

Tyrimų bendrovė "Rait" reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko šių metų liepos 7-15 dienomis. Jos metu iš viso apklausti 1086 žmonės.