VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Baltijos šalių ir Lenkijos politikai pateikė savo vertinimą dėl praėjusių rinkimų Baltarusijoje, po kurių įvyko protestas.
Lietuvos URM reakcija
Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje pareiškė, kad rinkimai neatitiko Baltarusijos tarptautinių įsipareigojimų ir visuotinai pripažintų demokratinių standartų bei nebuvo laisvi ir sąžiningi.
Kaip pabrėžė užsienio reikalų ministerijoje, kad "perteklinės jėgos panaudojimas prieš taikius demonstrantus yra griežtai smerktinas ir nepriimtinas". Be to, Lietuvoje pasipiktinę dėl to, kad tarptautiniams ir nepriklausomiems rinkimų stebėtojams nebuvo leista dirbti, o Baltijos šalies raginimai surengti "skaidrią rinkimų aplinką" tariamai buvo ignoruojami.
Taip pat URM pažymėjo, kad branduolinio kuro pakrovimas į Astravo atominės elektrinės pirmąjį reaktorių įvyko prieš pat prezidento rinkimus, o tai rodo, kad elektrinės paleidimo procesas buvo projektuojamas pagal rinkimų tvarkaraštį, o ne pagal saugumo reikalavimų įgyvendinimą.
Lietuvos Seimo narių reakcija
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Žygimantas Pavilionis socialiniame tinkle Facebook teigė, kad dabartinio Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pasitraukimas po viso to, kas įvyko, yra tik laiko klausimas.
Anot Pavilionio, Lietuvos žurnalistai turėtų pabandyti gauti "tikrą informaciją" apie tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje. Antra, būtina aukščiausiu lygiu pasitarti su visais sąjungininkais Vakaruose. Trečia, pasak seimo nario, reikėtų nedelsiant vykti į Minską su "geriausiais sąjungininkais Vakaruose" ir reikalauti "tuoj pat nutraukti smurtą".
Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas savo Facebook puslapyje parašė, kad greičiausiai prievartos naudojimas įvairiu mastu nesiliaus ir artimiausiomis dienomis ar savaitėmis. Nebuvo ir nėra jokio dialogo su visuomene.
"Asmenys, kurie įsivėlė į rinkimų klastojimo organizavimą ir represijas turi sulaukti individualių sankcijų (kuo platesnis ratas), tiek turime svarstyti galimybę įvesti atitinkamas ekonomines sankcijas bendrovėms ir asmenims, kuriais remiasi režimas. Visa tai turi vykti Europos Sąjungos bendru sutarimu", — tvirtina Kasčiūnas.
buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė Facebook pažymėjo, kad yra nemažai požymių, rodančių, kad daugelis protestuotojų tikrai neturi ko prarasti "išskyrus savo grandines".
"[Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras] Lukašenka vagia ateitį iš Baltarusijos jaunimo. <...> Gaila, kad sunku tikėtis, jog kažkas persijungs ir jėgos struktūrų galvose, bet tai labiausiai priklausys nuo žmonių skaičiaus", — teigė Šimonytė.
Latvijos reakcija
Latvijos prezidentas Egilis Levitas paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) ištirti Baltarusijos prezidento rinkimų kampaniją. Apie tai pranešė prezidento administracijos spaudos tarnyba.
"Kviečiu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją ir kitas kompetentingas tarptautines organizacijas, konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis, ištirti neseniai vykusį rinkimų procesą — priešrinkiminę kampaniją, rinkimų rezultatus, balsavimo rezultatų apibrėžimą ir įvykius po to", — teigė Latvijos vadovas.
Pasak Levito, Baltarusijos valdžia privalo išlaisvinti per šiuos rinkimus sulaikytus asmenis ir gerbti visas žmogaus bei pilietines teises ir laisves, įskaitant žodžio, spaudos, susirinkimų ir asociacijų laisvę.
Lenkijos reakcija
Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Maroveckis paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl padėties Baltarusijoje, susijusios su jėgos panaudojimų prieš respublikos piliečius.
Lenkijos vyriausybės pranešime teigiama, kad Lenkija yra atsakinga už savo artimiausius kaimynus. Todėl premjeras Mateušas Maroveckis laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'ui Micheliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen paragino sušaukti neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą dėl įvykių Baltarusijoje.
Rinkimai ir riaušės Baltarusijoje
Baltarusijos prezidento rinkimai vyko sekmadienį. Preliminariais duomenimis, Lukašenka surinko 80,23 proc. balsų.
Antroje vietoje su aštuoniais procentais balsų Svetlana Tichanovskaja. Tuo tarpu Svetlanos Tikhanovskajos būstinė teigė nepripažįstanti CRK rezultatų, pažymėdama, nes visų respublikos regionų rinkimų apylinkių duomenys parodė, kad jai skirta 70–80 proc.
Vakar, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai. Protestuotojai Baltarusijos sostinės centre iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Vykdant veiksmus yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.