Lietuvos ir Estijos prezidentai papasakojo, kam Rusijai reikalinga Astravo AE

Šalių vadovai susitarė kartu siekti vieningos pozicijos Astravo atominės elektrinės energijos tiekimo nutraukimo klausimu
Sputnik

VILNIUS, rugpjūčio 16 — Sputnik. Pradėjus eksploatuoti Baltarusijos atominę elektrinę, Rusija siekia padalyti Europą ir pasaulį į įtakos sferas, rašo Prezidento rūmų spaudos tarnyba.

Vilniuje vyko Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid susitikimas. Susitikime šalių vadovai aptarė situaciją Baltarusijoje, Lietuvos ir Estijos santykius su Rusija.

"Rusija siekia dalyti Europą ir pasaulį į įtakos sferas, naudodama įvairius galios svertus ir priemones, tokius kaip dezinformacija, istorinis revizionizmas, nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) projekto paleidimas", — rašoma pranešime.

Šalių vadovai sutarė kartu siekti vieningos Baltijos šalių pozicijos atsisakyti pirkti elektrą iš Astravo AE.

Lietuvos vadovas taip pat padėkojo Estijai už pagalbą vertinant Astravo AE keliamą "grėsmę" ir už prisiimtą įsipareigojimą neišleisti jos gaminamos elektros į Estijos ar ES rinką.

Ekspertas: Lietuva nori prisidengti situacija Baltarusijoje BelAE klausimu

Susitikimo metu prezidentai taip pat padarė išvadą, kad politinei situacijai Baltarusijoje reikia skirti dėmesio ir sutelkti pastangas, kad būtų sustabdytos represijos prieš civilius gyventojus, paleisti visi sulaikytieji ir pradėtas dialogas su visuomene.

Estija parėmė Lietuvos iniciatyvą aptarti situaciją Baltarusijoje aukščiausiu Europos Sąjungos lygiu sukuriant neeilinę Europos Vadovų Tarybos sesiją.

Kaljulaid taip pat palaikė Nausedos anksčiau pasiūlytą "trijų žingsnių planą", kuriam pritarė ir Latvijos bei Lenkijos vadovybė.

Ginčai dėl Astravo AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Lietuvos URM išreiškė požiūrį į Baltarusijos prezidento rinkimus

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Protestai Baltarusijoje

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka— CRK duomenimis, jis surinko 80,1 procento balsų. Nuo sekmadienio buvo tęsiami neleistini veiksmai, tačiau saugumo pajėgos juos slopina. Teisėsaugininkai prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, vandens patrankas, svaiginančias granatas ir gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau kaip 120 teisėsaugos pareigūnų. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti Į policijos pareigūną sprogstamąjį įtaisą.