Į revoliucinį procesą (arba psichozę) jau įtraukiamos didelės Baltarusijos pramonės įmonės. Gamyklos "BelAZ" darbuotojai rugpjūčio 13 dieną pareikalavo surengti nacionalinį streiką. Protesto akcijas surengė Minsko automobilių gamyklos (MAZ) ir kitų įmonių darbuotojai. Nepriklausomai nuo priežasčių ar įvykių įvertinimų, visa tai gali labai neigiamai paveikti karinio-pramoninio komplekso būklę.
Galbūt dauguma Baltarusijos piliečių nesidomi esamos Sąjunginės valstybės sunaikinimu ir pakartojimu to, ką išgyveno Ukraina po Maidano: daugelis gynybos pramonės komplekso įmonių degradavo, įvyko staigus tarptautinio karinio-techninio bendradarbiavimo apimties sumažėjimas, eksporto rinkų praradimas. Verta pažymėti, kad Vakarams konkurentų "susinaikinimas" visiškai tiktų. Ar ne todėl Europos ir Amerikos "partneriai" reikalauja šiandien perrinkti Baltarusijos prezidentą, net tokie priklausomi nuo vyresniųjų, kaip Čekija ir Lietuva.
Rusija yra labai susirūpinusi dėl vidinės politinės destabilizacijos Minske ir daugelyje kitų didžiųjų respublikos miestų, taip pat dėl didėjančio daugelio NATO valstybių išorinio spaudimo savo strateginiam sąjungininkui. Tam yra kelios rimtos priežastys. Rusijos ir Baltarusijos gynybinis aljansas yra sutvirtintas sutartimis dėl Sąjunginės valstybės kūrimo (1999 m.) ir dėl karinio bendradarbiavimo (1997 m.) bei dešimtimis kitų dokumentų. Maskvos ir Minsko santykiams būdingas aktyvus karinis ir karinis-techninis bendradarbiavimas.
Šimtas Baltarusijos gynybos pramonės komplekso įmonių užtikrina apie 15 procentų Rusijos gynybos užsakymų, ir šiame sektoriuje yra unikalių, nepakeičiamų gaminių. Galimus "revoliucinius" Baltarusijos ir Rusijos nuostolius saugumo srityje sunku įvertinti pinigais, tačiau net Baltarusijos ginklų eksportas — iki 1,5 milijardo JAV dolerių per metus — daugiausia susidaro iš Rusijos užsakymų.
Karinio-techninio bendradarbiavimo ypatybės
Karinio-techninio bendradarbiavimo plėtra tarp Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalių pastaraisiais metais grindžiama galingo Baltarusijos ir Rusijos, kurios dominuoja posovietinėje erdvėje, gynybos pramonės komplekso pagrindu. Vien tik pagal dvišalį strateginį bendradarbiavimą 99 Baltarusijos įmonės tiekia apie du tūkstančius karinės paskirties gaminių šimtams Rusijos gynybos įmonių. Vyrauja paruoštų naudoti aukštųjų technologijų produktų tiekimas. Tai yra optinė įranga, raketų kompleksų važiuoklės, šiuolaikinių Rusijos tankų, šarvuočių, artilerijos ir priešlėktuvinių raketų sistemų komponentai.
Sunku pervertinti Minsko traktorių gamyklos (MZKT) produkciją: sunkiasvorės ratinės važiuoklės (MZKT-70221) Rusijos mobiliesiems tarpžemyninės balistinės raketos kompleksams "Topol-M" ir "Jars", unifikuotos važiuoklės (MZKT-6922), skirtos trumpo ir vidutinio nuotolio zenitinių raketų sistemoms dislokuoti (zenitinių raketų ir patrankų kompleksas "Tunguska" ir zenitinių raketų kompleksas "Tor"). Minsko važiuoklės naudojamos operatyvinėse-taktinėse raketų sistemose "Iskander", pakrančių raketų kompleksuose "Bal" ir "Bastion", reaktyvinėse salvių ugnies sistemose "Uragan-1M", savaeigiuose paleidimo įrenginiuose ir mobiliuosiuose zenitinių raketų kompleksuose "S-400 Triumph", inžinerinėse pagalbinėse transporto priemonėse ir kt. Rusijai adresuota apie 50 procentų viso Minsko traktorių gamyklos eksporto. Kad būtų aiškiau, štai absoliutūs skaičiai: per pastaruosius metus Minske mobilumą įgavo apie 100 Rusijos "Jarsų", kuriuose šiandien įrengiami viršgarsiniai manevravimo blokai, skirti individualiam nutaikymui, "Avangard".
Minsko traktorių gamykla yra unikali, tačiau Baltarusijoje yra ir daugybė kitų nuostabių gynybos pramonės komplekso įmonių. Atviroji akcinė bendrovė "Integral" tiekia Rusijai mikroschemas raketoms, tarp jų ir strateginėms. Baltarusijoje gerai žinomos įmonės "Peleng" specialistai kartu su savo kolegomis iš Rusijos kuria modernius nusitaikymo kompleksus ir šiluminius atvaizdus šarvuotų transporto priemonių ugnies kontrolės sistemoms. "BelOMO" siunčia į Rusiją skraidančių aparatų parametrų aukšto tikslumo matavimų kompleksus. Atviroji akcinė bendrovė "Ekran" gamina borto įrangą naikintuvams MiG-29, Su-27, Su-30, Su-33. Įmonė "Agat" eksportuoja automatizuotas kariuomenės padalinių valdymo sistemas. Ir tai tik sąrašo pradžia.
Savo ruožtu Rusija tiekia Baltarusijai platų ginklų ir karinės technikos asortimentą — nuo šaulių ginklų iki orlaivių ir oro gynybos sistemų. Baltarusijos karinės oro pajėgos gavo naujausius daugiafunkcius naikintuvus Su-30SM, oro gynybos pajėgos — keturis zenitinių raketų kompleksus S-300PS.
Baltarusijos ir Rusijos karinis-techninis bendradarbiavimas pagrįstas "Baltarusijos Vyriausybės ir Rusijos Vyriausybės susitarimu dėl Baltarusijos ir Rusijos karinio-techninio bendradarbiavimo programos įgyvendinimo iki 2020 metų". Jame yra dar nerealizuotas potencialas ir perspektyva (žinoma, jei susitarimas bus pratęstas naujam laikotarpiui). Tiek Minskas, tiek Maskva turi ką prarasti šioje srityje.
Karinis saugumas
Karinės galios "Global Firepower" reitinge Baltarusija užima 53 vietą iš 138 galimų, ir 18 vietą Europoje (kaimyninė Lietuva yra 83 vietoje). Aktyviojoje armijoje tarnauja 45 500 žmonių. Respublikoje yra daugiau nei 530 tankų, 230 raketų sistemų, 700 artilerijos įrenginių, 1560 šarvuočių ir pėstininkų kovos mašinų. Baltarusijos karinės oro pajėgos turi 200 orlaivių ir sraigtasparnių, iš jų 60 — smogiamieji. Tolesnės plėtros prioritetinės sritys — oro gynyba, raketų padaliniai (didelio tikslumo sistemos), radioelektroninio karo pajėgos ir priemonės, žvalgyba, ryšys. Baltarusijos kariuomenės kovinis rengimas atitinka šiuolaikinių grėsmių, taktikos ir technologijų lygį.
Minskas užsibrėžė užduotį — iki 2020 metų sukurti kompaktišką, mobilią ir efektyvią armiją, ir tai pavyko padaryti. Bent jau kaimyninėms NATO šalims kelia nerimą nuotolis, kuriuo taikinius gali sunaikinti Baltarusijos reaktyvinės salvių ugnies sistemos "Polonez" (iki 300 km). Minskas niekam negrasina. Baltarusija taps "durklu, nukreiptu į NATO širdį" tik esant didelio masto kariniam konfliktui Rytų Europoje.
Baltarusijos gynybos ministerija adekvačiai reaguoja į esamas ir būsimas grėsmes, naudojasi Rusijos koviniu potencialu (įskaitant branduolinį) ir patirtimi. Vakarų strategine kryptimi Minskas ir Maskva gali pasikliauti tik savo jėgomis ir ištekliais, kitų sąjungininkų nėra. Todėl Rusija ir Baltarusija sukūrė veiksmingą karinės sąveikos konfigūraciją, apimančią vieningą oro gynybos sistemą, regioninę kariuomenės pajėgų grupuotę (galinčią veikti pagal vieną sumanymą ir planą), bendro naudojimo karinės infrastruktūros objektus (aerodromus, ryšių centrus, arsenalus, bazes, karinės technikos taisymo įmones). Baltarusijos ir Rusijos oro gynybos sistemos modernizavimas kelia susirūpinimą Pentagonui, nes tai neleidžia elgtis kaip šeimininkui Rytų Europoje.
Rusija ir Baltarusija kasmet rengia dešimtis vadovybės ir štabo pratybų, kartu formuoja gynybos užsakymus, suvienija karių techninio aprūpinimo sistemą, vykdo tarpusavyje susijusią gynybos politiką ir koordinuoja pastangas karinio vystymosi srityje. Vakarų agresijos atveju abiejų šalių gynybos ministerijos turi kariuomenės, karinės technikos ir materialinių išteklių perkėlimo planą: pirmajame reagavimo etape Baltarusijos armija turi atlaikyti pirmąjį smūgį aktyviojoje zonoje, o tada Rusijos kariuomenė ateis į pagalbą.
Tačiau taikos metu Baltarusijos teritorijoje veikia du pagrindiniai Rusijos gynybos ministerijos objektai: radiolokacinė stotis "Volga" (Gancevičiai) stebi tarpžemyninių balistinių raketų paleidimus šiaurės vakarų kryptimi, o 43-iasis karinio jūrų laivyno ryšių centras (Vileika) užtikrina ryšius tarp vyriausiojo jūrų pajėgų štabo ir branduoliniais povandeniniais laivais, budinčiais Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynų rajonuose.
Kažkada amerikiečiai pasiūlė Baltarusijai 10 milijardų dolerių už Rusijos radiolokacinės stotes likvidavimą, tačiau prezidentas Aleksandras Lukašenka atsakė, kad brolija su Rusija neparduodama. Iki šiol Minskas neima įmokų iš Maskvos už jos karinius objektus (tai kainuotų apie 20 milijonų dolerių per metus).
Politinę ir karinę abiejų šalių integraciją nustato ir reglamentuoja Baltarusijos ir Rusijos sąjungos sutartis, pasirašyta 1997 metų balandžio 2 dieną. Susitarimas dėl regioninės pajėgų grupės užnugario aprūpinimo galioja nuo 2004 metų. Susitarimas dėl abipusio karinės paskirties produkcijos tiekimo agresijos grėsmės laikotarpiu galioja nuo 2011 metų. Rytų Europos jungtinė regioninė oro gynybos sistema (Baltarusija ir Rusija) saugumą užtikrina nuo 2016 metų.
Panašu, kad Baltarusijos saugumas yra nepajudinamas. Neatsižvelgiama tik į protesto nuotaikas visuomenėje. Galbūt "sukilėliai" jaunimo tarpe nuoširdžiai tiki, kad vakarietiška politika ir europietiškas "bevizis režimas" leis kiekvienam pakeisti savo gimtąjį bulvių lauką į kaimyninį braškių lauką, kur laukia laimė. Tačiau Sąjunginės valstybės (ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos vakarinio flango) gynybinis pajėgumas yra svarbiausias tarptautinis prioritetas ir negali priklausyti nuo rinkimų kampanijų ir bet kokio lygio politinių ambicijų.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija